Ko bijo gyvūnų išnaudotojai?

Anot „Quartz“ straipsnio, socialiniai tinklai, tokie kaip Facebook ir Twitter, tapo tikru mėsos pramonės skausmu. Mėsos pramonei tenka susidurti su nuolatine organizacijų ir apsišvietusių vartotojų kritika. Urugvajuje organizuojamoje Pasaulinėje mėsos konferencijoje (World Meat Congress) dalyvavę kalbėtojai sakė, kad vartotojų pasitikėjimo išlaikymas yra jų pramonę varginanti kova.

Anot žemės ūkio verslo konsultanto Tad Bilyea: „Socialiniai tinklai pramonės atstovų yra matomi kaip didžiausias košmaras.“ Tad mėsos pramonė visuomeninių ryšių firmoms bei prekybos agentūroms kasmet moka milijonus tam, kad jos pasirūpintų, jog internetiniai puslapiai būtų pripildyti apgaulinga informacija, kurios tikslas yra mažinti vartotojų nepasitenkinimą.

social_media_freak

Savo veikloje matome tą patį. Kailių fermeriai neišmano kaip suktis iš padėties kiekvieną kartą, kai paviešinamas naujas tyrimas iš kailių fermų. Vartotojai masiškai atsisako narvuose augintų vištų kiaušinių po neseniai mūsų paviešinto tyrimo, o fermeriai tyli.  (daugiau…)

Kaip atskirti gyvūno kailį nuo dirbtinio?

2017-09-19

Didžioji dalis gyvūnų kailio šiais laikais parduodama ne kailinių pavidalu, o kaip detalės (kailinis bumbulas ant kepurės, striukės gaubtuvo apvadas ir t.t.).

Problema ta, kad dalis žmonių mano, jog jeigu gaminys pigus, jame esantis kailis nėra tikras. Deja, tai netiesa. Galima rasti pirštinių už 7€, striukių už 30€ ir kepurių už 20€ su gyvūnų kailiu. Kailių industrija nori, jog mes manytume, kad kailis prabangos produktas ir visada yra brangus (sukuriama siekiamybė), tačiau taip nėra. Triušio kailiukas parduodamas už 0.6€, prastos kokybės audinės kailiukas gali kainuoti keliolika eurų, o bumbulų kepurėms iš vieno tokio kailiuko galima padaryti daug.

Šios pirštinės kainavo 7.90€. Ar kailio bumbulas iš gyvūno, ar ne?

Taip pat keblumų sudaro tai, jog ES šalyse nėra privaloma pažymėti, kad gaminio sudėtyje yra tikro kailio(!), (daugiau…)

9 būdai gauti baltymų

Giminės, draugai ir visiškai nepažįstami žmonės nuolat klausinėja vegetarų ir veganų, iš kur jie gauna baltymų. Tiesa yra ta, kad mėsos pramonė skiria nesuskaičiuojamas sumas pinigų bei praleidžia nemažai metų bandydama įtikinti visuomenę, kad vienintelis sveikas būdas gauti baltymų yra valgyti gyvūninius produktus.

Laimei, tai netiesa. Mėsa, kiaušiniai bei pieno produktai yra ne tik kenksmingi sveikatai; jie yra vieni iš labiausiai prie klimato kaitos prisidedančių veiksnių bei sukelia gyvūnams nesuvokiamas kančias.

Tad siūlome išbandyti keletą iš šių sveikų bei gyvūnams draugiškų baltymų šaltinių:

baltymu-saltiniai-vegan

  1.    Pupos

Juodos ar dėmėtosios, daržinės ar garbanzo, pupos yra nebrangios, lengvai paruošiamos bei pilnos baltymų. Tiesą sakant, 100 gramų juodųjų pupų turi 7 gramais daugiau baltymų nei jautiena. (daugiau…)

Kodėl verslai gali padėti gyvūnams labiausiai

Kad ir kiek daug gali nupirkti vienas žmogus, dažniausiai įmonės gali nupirkti (ir nuperka) daugiau. Vienas kailinius labai mėgstantis asmuo per sezoną gal nusipirks dvejus ar trejus, tačiau mados namai gali pasiūti tūkstančius kailinių. Net ir labiausiai kiaušinius mėgstantis žmogus kažin ar nusipirks daugiau negu vieną ar dvi dėžutes per dieną, bet prekybos centras tokių dėžučių nusipirks tūkstančius. Todėl manome, kad į tai būtina atsižvelgti planuojant kampanijas ir veiksmus dėl gyvūnų.

Viena labai gerai tai iliustruojanti įmonė yra Sodexo. Nors Sodexo savo srityje yra vieni didžiausių pasaulyje, nedaug kas apie juos žino Lietuvoje. Sodexo tiekia maistą renginiams, ligoninėms, mokykloms, universitetams ir kitoms įstaigoms 80-yje šalių. Per metus jie sunaudoja tiek kiaušinių ir kiaušinių produktų, kiek padeda maždaug 750 000 vištų. Maždaug tiek vištų gali auginti didžiausias Lietuvoje paukštynas, t.y. BAB „Vievio paukštynas“ (BAB yra bankrutuojanti akcinė bendrovė). Ir tai yra daugiau nei ketvirtadalis visų Lietuvoje užauginamų vištų.

sodexo

Dabar pagalvokime, kurį kelią rinktumėmės, jeigu norėtume pagerinti sąlygas 750 000 vištų. Jie yra keturi: (daugiau…)

Kodėl Rimi?

Vakar pradėjome Lietuvoje dar netaikytą metodą padėti gyvūnams – viešą šviečiamąją kampaniją, kuria siekiame, kad Rimi parduotuvėse nebeliktų trečiu numeriu pažymėtų kiaušinių.

Kadangi tai naujas metodas Lietuvoje ir jis gali pasirodyti neaiškus, jį taikydami mes rizikuojame prarasti jūsų pasitikėjimą. Šio teksto tikslas – paaiškinti Jums, kodėl pasirinkome būtent šią taktiką.

Tikriausiai daugeliui šis metodas gali pasirodyti keistas, kai kuriems – net nepriimtinas. Galbūt Jums kyla klausimų, kodėl pasirinkome būtent šį prekybos tinklą, kuris, labai tikėtina, yra jūsų mėgstamiausias. Viso to priežastis yra noras padėti gyvūnams. Nerizikuodami ir nemėgindami to, kas dar nebuvo mėginta, gyvūnams nepadėsime. Rizika mums nėra svetima: pirmieji Lietuvoje paviešinome vaizdus iš kailių ir kiaušinių fermų, nebijome konfrontuoti su gyvūnų skriaudėjais ir valstybinėmis institucijomis, kurios neatlieka savo darbo.

man baisu (3)

Verta paminėti, kad daugumoje užsienio valstybių protestuoti prieš verslus, kurie taiko tam tikras nepriimtinas praktikas yra labai paplitęs ir priimtinas metodas. Iš tikro taip daug verslų ir priima socialiai atsakingus sprendimus, kurie padeda ne tik gyvūnams, bet ir aplinkai bei žmonėms.  (daugiau…)

Neišskirkite vegetariško maisto: interviu su elgsenos mokslų tyrėja

2017-06-22

„London School of Economics“ atlikti tyrimai turėtų pažadinti ne vieną maisto pramonės atstovą.

Pirmame tokio pobūdžio bandyme elgsenos mokslų absolventė ir buvusi Mars Inc. globalios strategijos vadovė Linda Bacon ištyrė, ar patiekalų, paruoštų naudojant augalinį maistą, rašymas atskiroje, vegetariškoje, sekcijoje lemia tokių patiekalų užsisakymą. Tyrimo rezultatai gali turėti svarbią įtaką maisto pramonei siekiant paskatinti daugiau žmonių rinktis sveikesnį, mažiau aplinkai kenksmingą maistą, ir gali pakeisti tai, kaip mes kalbame apie augalinį maistą.

Prie šio tyrimo prisidėjo ir „WRI Better Buying Lab“ direktorius Danielis Vennardas. „Lab“ sutelkia talentingiausius vartotojų elgsenos, elgsenos ekonomikos ir rinkodaros strategijos tyrėjus kartu su tokiomis įmonėmis kaip „Sodexo“, „Panera Bread“ ir „Hilton“ tam, kad ištirtų, patikrintų ir išmatuotų strategijas, skatinančias vartotojus rinktis mažiau aplinkai kenkiančius maisto produktus. Šios įmonės dirba kartu ties tomis pačiomis problemomis kaip ir Bacon: strategijų, skatinančių mažiau aplinkai kenkiančių maisto produktų pasirinkimą, radimą. Danielis Vennardas kalbėjo su Bacon apie jos tyrimo išvadas ir apie tai, ko reikėtų imtis toliau.

vegetables-frying-pan-greens

Daniel Vennardas (DV): Žinome, kad daugelis nori maitintis taip, kad nekenktų aplinkai, tačiau augalinio, paprastai mažiausiai aplinkai kenkiančio, maisto suvartojimas yra palyginti mažas. Kodėl taip yra?

Linda Bacon (LB): Remdamasi savo 25 metų darbo maisto pramonėje patirtimi, galiu pasakyti, kad, nepaisant mūsų gerų ketinimų, kaip vartotojai, mes ne visada darome tokius sprendimus, kokių norėtume. Dažnai mes būname per daug užsiėmę ar išsiblaškę, kad pilnai įvertintume tai, ką turėtumėme valgyti. Mes galime būti nesąmoningai veikiami daugelio veiksnių, įskaitant tai, ką pastebime pirmiausiai, patrauklaus produkto apibūdinimu ar pristatymu ir socialinėmis normomis. Mūsų aplinka gali turėti stiprios įtakos mūsų elgesiui.

Tai žinodama, norėjau nustatyti, ar dabartinis atskiras augalinio maisto žymėjimas meniu skyriuje „vegetariški patiekalai“ skatina šių produktų užsisakymą ar ne.

(daugiau…)

Gyvūnų žudymas – tai planetos žudymas

2017-05-19

Ar žinojote, kad gyvūnų auginimas maistui yra neįtikėtinai žalingas gamtai? Apsvarstykite šiuos faktus apie gyvulininkystės žalą aplinkai:

  • Gyvulininkystės pramonė JAV sunaudoja 56 % viso vandens. Vienam mėsainiui pagaminti reikia apie 2 500 litrų vandens – tiek, kiek sunaudojama per 2 mėnesius maudantis duše.
  • Kadangi gyvūnai šių dienų fermose yra laikomi labai tankiai suspausti, jie „pagamina“ daugiau mėšlo, nei žemė gali pasisavinti trąšų pavidalu. Tokiose vietose nuotekos labai užteršia upes bei požeminį vandenį.
  • Anot Pasaulio Banko (The World Bank) duomenų, gyvulininkystės pramonė yra atsakinga už beveik 91 % Amazonės miškų sunaikinimo.

amazonė-miškai

Tačiau išeitis yra. Atsisakydami mėsos, ženkliai prisidedame prie aplinkos saugojimo (o tapus veganu (-e), mūsų mitybos paliekamas CO2 pėdsakas iškart sumažėja perpus!), be to, taip daugybė gyvūnų yra išgelbėjami nuo kančių gyvulininkystės fermose. Padėk planetai, rinkis auGalingą maistą! Pakeisti mitybą padėti gali mūsų nemokamas augalinės mitybos gidas.

„Tuščių narvų“ komanda

Parengta pagal: http://www.mercyforanimals.org/killing-animals-is-killing-the-planet-heres

Kaip būti efektyviu veganu?

2017-05-18

Jeigu tapai veganu dėl gyvūnų, turbūt nemanai, jog vien būti veganu užtenka, siekiant pagerinti pasaulį mažiesiems žmonių draugams. Turbūt nežiūri į veganizmą kaip į tikslą, o matai jį kaip priemonę tikslui, kuris yra gyvūnų kankinimo sustabdymas, pasiekti. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių galvoja taip ir nėra taip susirūpinę savo tyrumu, kad pamirštų efektyvumą. Todėl dalinamės mūsų kolegos iš Belgijos Tobias Leenaert patarimais veganams, kurie nori pasiekti daugiau negu tik eliminuoti gyvūnus iš savo dietos.

1. Efektyvūs veganai į dalykus žiūri pro pašnekovo prizmę. Jie supranta, jog kiti žmonės gali skirtis daugeliu aspektų. Jie gali turėti kitokius interesus, motyvacijas, skirtingus būdus tvarkytis su pokyčiais ir iššūkiais. Todėl…
2. Efektyvūs veganai yra adaptyvūs. Jie gali pakeisti kalbėjimo manierą ir temas, priklausomai nuo klausiančiųjų. Jie nėra dogmatiški. Jie žino, jog neturi jokių moralinių įsipareigojimų pateikti veganizmą kaip moralinį įsipareigojimą.
3. Efektyvūs veganai skatina kiekvieną žmonių žingsį gyvūnams teigiama linkme. Jie žino, jog pokyčiai paprastai vyksta palaipsniui. Taigi, efektyvūs veganai telkia dėmesį į gerus darbus, kuriuos žmonės jau daro, o ne į tuos, kurių jie dar napradėję.

baby-steps-duck-500x372 (daugiau…)

Ateitis: vištų kiaušiniai be vištų

2017-04-18

Praėjus Velykoms galima pasvarstyti, kokia ateitis laukia kiaušinių ir juos dedančių vištų. O panašu, kad ateitis bus šviesi. Jau rašėme apie tai, kaip didžiosios korporacijos – prekybos centrai, restoranų ir viešbučių tinklai – visame pasaulyje viena po kitos atsisako narvuose auginamų vištų kiaušinių ir kokią įtaką tai turės vištų ateičiai.

Egzistuoja ir kita progreso kryptis, kuri lems, jog kiaušinius galėsime užsiauginti be gyvūnų išnaudojimo – tai gyvūninių produktų auginimas laboratorijoje, arba kitaip, ląstelinė gyvulininkystė. Šiuo metu laboratorijoje auginama įvairių rūšių mėsa, pienas ir kiaušiniai, ir šių produktų kainos sparčiai krenta. Vienas iš verslų, šiuo metu kuriančių tokius kiaušinius, yra Clara Foods – kompanija, įsikūrusi San Franciske. Clara foods iš ląstelių kultūrų augina tikrų tikriausius vištų kiaušinių baltymus.

clara foods

Iš laboratorijoje užaugintų kiaušinių baltymų pagaminti morengai

(daugiau…)

Velykų receptai: nustebsite, ką galima pagaminti be kiaušinių

2017-04-09

Morengai – prancūziškas desertas, įprastai gaminamas iš kiaušinio baltymų ir cukraus. Agar-agaras yra augalinė medžiaga iš jūros dumblių drebučiams gaminti ir puiki veganiška alternatyva želatinai (arba želatina yra nekokia alternatyva agar-agarui – iš kurios pusės pažiūrėsime). Iš jo siūlysime pasigaminti tikrų tikriausius kiaušinius. Velykoms siūlome jums sveikesnį šių gėrių variantą be cholesterolio, didelio kiekio riebalų ir gyvūninių baltymų (taigi, ir be rizikos vėžiui, diabetui ar širdies ligoms).

Morengai

morengai

Morengai be kiaušinių!

  • ⅔ puodelio (160 ml) akvafabos (skysčio nuo virtų nesūdytų avinžirnių)
  • ½ arbatinio šaukštelio guaro dervos (guar gum)
  • 1¼ puodelio (150 g) cukraus pudros (arba pagal skonį)

(daugiau…)