Dizaineriams ir parduotuvėms

Kodėl verta prisijungti?

1. Vis daugiau vartotojų renkasi dirbtinį kailį (nemaža dalis – ir odos pakaitalus). Reprezentatyvi apklausa parodė, kad 67 % Lietuvos gyventojų nepritaria laukinių žvėrelių auginimui ir žudymui dėl kailio (2016 m., „Vilmorus“).
2. Programa „Prekyba be kailio“ skirta paskatinti etišką vartojimą ir tvarios mados tendencijas. Verslo atsakomybė ir draugiškumas aplinkai didina klientų lojalumą, o taip pat suteikia galimybę pasiekti naują klientų segmentą. Etiškesnio apsipirkimo galimybės ypač svarbios jauniems vartotojams. Prisijungimas prie programos – proga informuoti klientus apie etiškas praktikas, kurias taikote gamyboje.
3. „Prekyba be kailio“ tarptautiškai veikia nuo 2006-ųjų. Prie jos jau prisijungė apie 800 prekės ženklų visame pasaulyje, tarp jų – „Hugo Boss“, „Armani“, „Gucci“ ir kiti mados korifėjai. Prisijungimas prie programos – ne tik puikus būdas nemokamai pasireklamuoti, bet priemonė pasivyti pažangiausias mados tendencijas.

Norėdami prisijungti prie „Prekybos be kailio“, kreipkitės adresu info@tustinarvai.lt.

Kaip atpažinti gyvūnų kailį?

Gyvūnų kailio žymėjimas drabužių ir avalynės etiketėse nėra labai griežtai reguliuojamas. Kartais kailinių dalių turinčių aksesuarų ar drabužių sudėtis gali būti nurodyta kaip sintetika (pvz.: akrilinių megztų kepurių su usūrinių šunų kailio bumbulais etiketėje nurodyta sudėtis: 100% akrilas). Neaiškumai tarp tikro ir dirbtinio kailio neveik niekad neiškyla kailinių paltų atveju, tačiau renkantis pirštines, kepures, džemperius, striukes su kailio kraštu kartais verta papildomai patikrinti, ar tai tikrai nėra gyvūno kailis. Tobulėjant dirbtinio kailio technologijoms, absoliučią išvadą greičiausiai gali pateikti tik laboratorinis tyrimas, tačiau yra ir keli paprasti būdai atpažinti sintetiniam kailiui:

1. Kailio pagrindas. Praskyrus kailio plaukelius, pasižiūrėkite į audinio pagrindą. Jei aiškiai matyti, kad pagrindas odinis, o plaukeliai auga iš jo, tai gyvūno kailis. Sintetinio kailio atveju ties plaukelių pagrindu išvysite sintetinį arba medvilninį audinį.
2. Smailėjantys plaukeliai. Laikydami kailinę drabužio detalę, atskirkite kelis plaukelius nuo kitų ir pridėkite juos prie šviesaus fono, pavyzdžiui, popieriaus lapelio ar baltos sienos. Iš arti arba naudodamiesi didinamuoju stiklu apžiūrėkite jų galiukus. Jei jie švelniai smailėjantys – kaip adatos ar pušies spyglio – greičiausiai tai natūralus kailis; Jei lygūs, tiesūs, buki tarsi nukirsti – tai greičiausiai dirbtinis kailis (gali pasitaikyti retų išimčių, tačiau dažniausiai šis metodas padeda apsidrausti).
3. Degumo testas. Jei įmanoma tai padaryti nesugadinus aksesuaro ar drabužio, išpeškite iš kailio vieną plaukelį ir laikydami jį pincetu virš nedegaus paviršiaus (toliau nuo bet kokių drabužių ar kitų degių daiktų) padekite žiebtuvėliu. Degantis natūralus kailis skleidžia panašų kvapą į svylančių žmogaus plaukų, o sintetinio pluošto plaukeliai smilkdami kvepia visiškai kitaip.