Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (III dalis)

2017.02.07

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija mėgsta sakyti, kad jų verslas generuoja 150 milijonų eurų eksporto pajamų [1] [2]. Kai paprašome šaltinio, atšauna „VMI!“

Taigi, ką iš tikro sako VMI? Pasirodo, kailininkai ir vėl meluoja.

Kailių industrijos atstovė protestuoja prieš eitynes už gyvūnus

Kailių industrijos atstovė protestuoja prieš eitynes už gyvūnus

(daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (II dalis)

Vienas didžiausių kailių industrijos bandomų prastumti melų yra tas, kad kailio gaminimas draugiškas aplinkai. Šiame straipsnyje pateiksime duomenis apie kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje keliamą taršą ir spręsti dėl kailio draugiškumo aplinkai paliksime Jums. Tam, kad per daug neišsiplėstume, nenagrinėsime kailių apdirbimo proceso, kuriame naudojamos nuodingos cheminės medžiagos – tai tema kitam kartui. Šiame straipsnyje aptarsime tik tai, kaip audinių auginimo procesas veikia aplinką.

Didžiausia Lietuvoje kailinių žvėrelių ferma. „Mėšlidė“ apibraukta raudonai ir nors neatrodo didelė, jos ilgis daugiau nei 50 metrų, o aukštis vietomis siekė 2-3 metrus, kai nuotrauka buvo daryta. „Fur Farm LT“ šioje vietoje veikia nuo 2011 m., bet iki 2015 m. pabaigos nebuvo pasistačiusi reikalavimus atitinkančios mėšlidės.

Didžiausia Lietuvoje kailinių žvėrelių ferma. „Mėšlidė“ apibraukta raudonai ir nors neatrodo didelė, jos ilgis daugiau nei 50 metrų, o aukštis vietomis siekė 2-3 metrus, kai nuotrauka buvo daryta. „Fur Farm LT“ šioje vietoje veikia nuo 2011 m., bet iki 2015 m. pabaigos nebuvo pasistačiusi reikalavimus atitinkančios mėšlidės.

Tema nėra dėkinga, nes turime vis dar labai mažai duomenų iš Lietuvos, bet tikimės, kad jų užteks, jog galėtumėme bent nupiešti bendrą vaizdą.

(daugiau…)

Pirmosios Lietuvoje eitynės už gyvūnus ir ką daryti dabar?

Sausio 28-osios dieną apie tūkstantis žmonių pražygiavo Gedimino prospektu Vilniuje, parodydami, kad kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje nepageidaujamos. Mes nuoširdžiai dėkojame visiems atėjusiems ar atvykusiems iš kitų miestų ar net kitų šalių. Turime pripažinti, kad pradėję organizuoti šį renginį, tikrai nesitikėjome TIEK žmonių. Taip pat dėkojame visiems, be kurių indėlio šis renginys nebūtų buvęs toks sėkmingas, t.y. šauniesiems fotografams ir operatoriams, laksčiusiems palei eitynių koloną dėl gerų kadrų; policijos pareigūnams už palaikytą tvarką; žurnalistams, susidomėjusiems kailių industrijos keliamomis problemomis; būgnininkams už palaikytą ritmą; visoms gyvūnų teisių, apsaugos, globos ir kitoms organizacijoms, sukvietusioms savo savanorius ir kasdien dirbančioms dėl geresnės ateities gyvūnams; Lietuvos Žaliųjų partijai bei Liberalų sąjūdžiui už dideles delegacijas ir palaikymą; mūsų atsidavusiems savanoriams už visą darbą, kurį reikėjo atlikti ne tik eitynių dieną, bet dar gerokai prieš tai, kad viskas praeitų kuo sklandžiau. Jūs visi nuostabūs!

Eitynės už gyvūnus

Eitynės už gyvūnus

Dar labiau norime padėkoti Seimo nariui Linui Balsiui, nepabijojusiam kailių fermerių spaudimo ir dar kartą pateikusiam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, už kurias nubalsavus, gyvūnų auginimas ir žudymas tik dėl jų kailio taptų nelegaliu. Šios eitynės buvo organizuotos tam, kad išreikštume palaikymą Lino Balsio pasiūlymui ir parodytume kitiems Seimo nariams, jog kailių fermų problema turi būti sprendžiama. Ačiū, Linai.

Tačiau kad atsikratytume be reikalo aplinką teršiančia ir gyvūnus žudančia industrija, reikės dar nemažai padaryti.  (daugiau…)

auGalybė: augalinis maistas kiekvienoje Lietuvos kavinėje

2017-01-11

Yra keli pagrindiniai aktyvizmo keliai siekiant sumažinti gyvūnų išnaudojimo mastus ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Tai gali būti šviečiamoji veikla – renginių organizavimas, informacijos sklaida žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, reklaminių plakatų afišavimas – kuria siekiama suteikti informacijos ir motyvuoti pokyčiams atskirus visuomenę sudarančius individus. Kai kurie gyvūnų gynėjai apsiriboja ir teigia, jog nereikia masinio informavimo priemonių – užtenka kiekvienam asmeniškai įtikinti po vieną žmogų neremti gyvūnus išnaudojančių pramonių ir po keliolikos metų gyvūnų išnaudojimas baigsis. Tačiau vien to neužtenka. Reikia keisti sistemas, turinčias platesnio masto įtakos gyvūnams, pavyzdžiui, verslus. Gyvūnų teisių organizacijų iš viso pasaulio patirtis rodo, kad kampanijos, siekiančios paskatinti verslus tapti draugiškesniais gyvūnams, yra vienos sėkmingiausių, ir svarbios, pavyzdžiui, vištų gerovei.

„Rise“ sušiai

„Rise“ sušiai „Yasai“

(daugiau…)

Milijonai vištų skerdžiamos vis dar sąmoningos

Spalį išleistame The Huffington Post straipsnyje teigiama, kad JAV kasmet paskerdžiami milijonai vis dar sąmoningų vištų. Tikėtina, kad šie duomenys tinka ir Lietuvai, nes mūsų šalyje paprastai naudojami tie patys vištų svaiginimo ir skerdimo būdai.

Vištos sudaro 95 % maistui auginamų bei nužudomų gyvūnų Jungtinėse Amerikos Valstijose (Lietuvoje – 93 %). Jos yra vienos labiausiai engiamų iš fermose laikomų gyvūnų visame pasaulyje. Anot straipsnio, apytiksliai 9 milijardai vištų kasmet paskerdžiamos maistui vien JAV. Prieš perpjaunant gerkles paukščiai yra pakabinami už kojų (dėl to dažnai jos lūžta), o po to konvejeris juos veža per vandenį su tekančia elektros srove – šie svaiginimo ir žudymo būdai naudojami ir Lietuvos pramoninėse fermose. Teoriškai tai turėtų apsvaiginti gyvūnus bei sumažinti jų kentėjimą, bet stebėdami vištų smegenų veiklą mokslininkai pastebi, kad šie gyvūnai patiria skausmą net du kartus: pirmiausia gaudami paralyžuojantį elektros šoką, kuris sukelia toninių raumenų traukulius; antrą kartą – kai jų gerklės yra jėga stumiamos prie aštraus peilio. Tai reiškia, kad dešimtys milijonų vištų yra skerdžiamos jausdamos skausmą.

chicken_hanging_machine

(daugiau…)

24 ES parlamento nariai reikalauja, kad Europa pereitų prie augalinės mitybos dėl aplinkosaugos priežasčių

Tai tikriausiai geriausios šių metų naujienos iš Europos! 24 ES parlamento nariai pasirašė laišką Europos Komisijos prezidentui, reikalaudami gyvulininkystės ribojimo ir augalinės mitybos skatinimo.

Siuntėjai laiške pabrėžė būtinybę sumažinti vartojimo lygį mažiausiai 30-čia procentų iki 2030-ųjų metų. Tai padėtų pasiekti neseniai nustatytus tikslus klimato srityje, sumažinti upių baseinus sekinantį gėlo vandens poreikį ir sumažinti sunkių lėtinių sveikatos problemų, kurias sukelia mėsa ir pieno produktai, skaičių.

f0308f3802

(daugiau…)

Žuvys jaučia ir supranta?

Neretai žmonės, teigiantys, jog nevalgo mėsos, iš aplinkinių išgirsta klausimą – „o ar valgai žuvį?“ Kažkodėl visuomenėje vyrauja įsitikinimas, jog žuvys yra ypatingai menkai išsivystę gyvūnai. Visgi, moksliniai tyrimai rodo priešingai – žuvys yra socialūs bei protiniais gebėjimais pasižymintys sutvėrimai.

Šių metų gegužės mėnesį žurnalas Royal Society Open Science publikavo straipsnį, kuriame aprašomas fermose auginamų žuvų mokslinis tyrimas. Tirtos žuvys, kurios, lyginant su kitomis, buvo išoriškai mažiau išsivysčiusios ir nuolat leisgyvės plaukiodavo akvariumo paviršiuje – tokios žuvys sudarė iki ketvirtadalio visos tirtos populiacijos. Tyrime buvo išaiškinta, jog jų elgesys bei smegenyse vykstantys cheminiai procesai yra bemaž identiški kaip ir žmonių, kurie patiria didelį stresą ar serga depresija. Šioms žuvims buvo reikšmingai padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis ir serotonerginis aktyvumas, kuris yra susijęs su chronišku stresu. Fermose auginamos žuvys dėl neįprastų aplinkos sąlygų kenčia panašiai kaip ir pramoninėse fermose auginamos vištos ar kiaulės. Tuo lengva įsitikinti patiems – prekybos centrų akvariumuose neretai galima rasti leisgyvių, apšiurusiais žvynais ar net rimtesnių sužalojimų turinčių žuvų.

f1-large

a) Sveika Atlantinė lašiša; b) Normaliai neužaugusi lašiša

(daugiau…)

Su šventėmis!

Šie metai mūsų organizacijai buvo kaip niekada aktyvūs. Jautėme didžiulį palaikymą ir savanorių pagausėjimą. Kai kurie žmonės prie „Tuščių narvų“ prisideda savo laiku ir darbu, kiti pinigais ar daiktais, treti aktyviai dalinasi mūsų informacija. Ir visa tai yra labai reikalinga sėkmingai organizacijos veiklai. Dėl to šis įrašas skirtas jums, mūsų rėmėjai! Be jūsų pagalbos mes negalėtume siekti tuščių narvų, todėl nuoširdžiai dėkojame už jūsų laiką, pastangas, finansinę paramą. Kartu mes stiprūs. Gyvūnus išnaudojančios pramonės bijo vieningai veikiančių žmonių, jos bijo socialinių medijų, per kurias tiesą apie gyvūnų išnaudojimą atskleidžiantis video gali gauti milijonus peržiūrų per kelias valandas, jie bijo protestų, atkreipiančių dėmesį į gyvūnus. Tad norime jūsų paprašyti ir toliau aktyviai dalyvauti gyvūnų teisių veikloje. Kad ir kokią formą pasirenkate, kad ir kiek laiko galite skirti, jūsų indėlis reikalingas. Padarykime, kad 2017-ieji būtų dar geresni gyvūnų teisių judėjimui Lietuvoje!

aciu

„Tuščių narvų“ komanda

 

Kaip padėti žuvims parduotuvėse?

2016-12-22

Pamatėte žiauriomis sąlygomis parduotuvėse laikomas žuvis, bet nežinote, ką daryti? Šiek tiek pagerinti situaciją įmanoma ir čia pateikiame detalią instrukciją kaip tą padaryti.

1) Nufotografuokite arba nufilmuokite žuvų akvariumą.

Pasistenkite kadre pagauti sužeistas žuvis. Jeigu parduotuvės personalas ką nors jums sakys, praneškite, kad renkate įrodymus apie galimus gyvūnų gerovės, o gal net ir maisto saugos pažeidimus. Įstatymai nedraudžia fotografuoti ar filmuoti teisės pažeidimo. Net jei neišėjo padaryti nuotraukų, vis tiek galite pranešti apie situaciją – tiesiog sekite kitus žingsnius.

15631103_1208747769178664_393994917_o-1024x576

Nuotrauka daryta Druskininkuose 2016 gruodžio mėnesį.

(daugiau…)

Mano pirmoji diena skerdykloje

Faith, visą gyvenimą valgiusi mėsą, vieną dieną praleido dirbdama skerdykloje. Tą dieną ji tapo vegane ir nusprendė kovoti už visus gyvūnus. Tolimesnis tekstas – netaisyta, jaudinanti jos istorija, atsiųsta Vegan Australia organizacijai praėjus kelioms dienoms po apsilankymo skerdykloje.

Pirmoji diena:

O dieve! Atsiprašau už tai, kad siunčiu jums šią žinutę, bet visą laiką naudojau mėsą bei mėsos produktus ir niekada to labai nesureikšminau. Buvau bedarbė jau daugiau nei du metus ir galiausiai gavau darbą skerdykloje. Apie tai irgi per daug negalvojau, tik jaučiau palengvėjimą, kad pagaliau turiu darbą. Bet jis tęsėsi vieną dieną, nes aš negalėjau jo atlikti. Tai pats klaikiausias, siaubingiausias dalykas, kurį man teko patirti per visą savo gyvenimą! Ir jis yra vadinamas „humanišku“…

Skerdykla. Nuotrauka ©Animal Equality

(daugiau…)