Mąstyk kaip višta: sumaniai ir sudėtingai

2017-04-04

Vištos nėra tokios neišmanėlės ar „paukštiško proto“, kokiomis žmones yra įpratę jas laikyti. Jos turi individualias asmenybes bei gali pergudrauti viena kitą. Jos žino savo vietą grupės hierarchijoje ir sugeba mąstyti dedukciniu būdu, kuris žmonėms susiformuoja sulaukus septynerių metų. Todėl vištų intelektas yra nepagrįstai nuvertintas. Taip teigia mokslininkė Lori Marino, dirbanti prie „Kažkieno projekto“ („The Someone Project“). Ji apžvelgė naujausią tyrimą apie labiausiai pasaulyje paplitusio naminio gyvūno psichologiją, elgseną bei emocijas. Ši apžvalga yra paskelbta žurnale „Gyvūnų pažinimas“ („Animal Cognition“).

„Jos yra suvokiamos kaip neturinčios daugelio psichologinių charakteristikų, kurias mes atpažįstame kituose protinguose gyvūnuose, bei yra laikomos turinčiomis žemesnį intelektą lyginant su kitais gyvūnais“ – teigia L. Marino. „Pati idėja apie vištų psichologiją daugeliui žmonių skamba keistai.“

pexels-photo-144308

Vištos yra daug protingesni gyvūnai, nei įprasta manyti

Tyrimai parodė, kad vištos turi ir tam tikrą skaičių suvokimą. Eksperimentai su naujai išsiperėjusiais naminiais viščiukais parodė, kad jie gali atskirti kiekius. Jie taip pat šiek tiek suvokia eiliškumą, kuris nurodo sugebėjimą išdėlioti kiekius į eilę. Penkių dienų amžiaus naminiai viščiukai, kuriems buvo parodyti du iš skirtingo kiekio daiktų sudaryti rinkiniai, vėliau paslepiami už dviejų ekranų, sugebėjo sėkmingai nustatyti, už kurio ekrano buvo paslėpta daugiausiai daiktų, aiškiai atlikdami paprastus aritmetinius sudėties bei atimties veiksmus.

(daugiau…)

Mokslinė apžvalga: žuvys gali daryti sudėtingus sprendimus ir bendradarbiauti

2017.03.27

Žuvų jausmai ir gerbūvis, atrodo, vis svarbiau mokslininkams, gyvūnų elgsenos tyrėjams bei plačiajai visuomenei. Šios permainos pagrindinė priežastis – nauja informacija apie žuvų socialinį pažinimą, apibrėžiamą kaip „mechanizmai, kuriais gyvūnai įgyja, tvarko, saugo bei veikia pagal informaciją iš kitų gyvūnų“. Kalbama apie tokius dalykus kaip bendravimas ir bendradarbiavimas. Pastarojo elgesio pavyzdį galima stebėti kolektyvinėje medžioklėje, kurios metu individai bendrai gaudo grobį. Pavyzdžiui, geltonosios mažadantės barzdotės medžioklės metu susiskirsto į „persekiotojas“ ir „blokuotojas“; taip pat jos susivienija tam, kad išviliotų plyšiuose besislapstantį grobį. Atlikdamos skirtingas užduotis žuvys pasiekia sudėtingiausia laikomą kolektyvinės medžioklės formą – bendradarbiavimą. Žuvys sugeba ne tik bendrai medžioti, bet ir naudoja gestus, nurodančius kitoms būrio žuvims, kur yra pasislėpęs grobis. Toks sąmoningas bendravimas taip pat pastebimas ir tarp beždžionių bei varninių šeimos paukščių.

geltona_zuvis

(daugiau…)

Ką studijuoti, jei nori padėti gyvūnams, aplinkai ir žmonėms?

2017.03.24

Šia tema nusprendžiau parašyti dėl dviejų priežasčių. Pirma, dažnai sulaukiame savanorių, kurie dar labai jauni ir nežino, kaip geriausiai galėtų prisidėti prie organizacijos veiklos. Antra, man būtų labai pravertęs toks straipsnis, kai rinkausi, kur stoti.

Aišku, mes stengiamės rasti veiklos visiems savanoriams, bet daugiausiai naudos žmogus atneša tada, kai turi specifinius gebėjimus. Beveik bet kas gali dalinti lankstinukus praeiviams, bet sukurti svetainę ar sumontuoti video gali ne kiekvienas. Ir nors reikia visokius įgūdžius turinčių žmonių, tie, kurie nori atnešti daugiau naudos pasauliui, turėtų paklausti savęs „kokie įgūdžiai man leistų daugiausiai pasiekti?“

Mūsų kolega Vegan Strategist siūlo apie tai galvoti tokiuose rėmuose:

Tai, ką mėgsti

Efektyvaus aktyvisto Venn diagrama

Taigi, tu ne tik nori daryti tai, kas efektyvu ir reikalinga, bet ir tai, kas suteikia malonumą. Aktyvizmas neturėtų būti kančia. Kenčiantys aktyvistai ilgai tokiais neišlieka, o kiekvieną kartą, kai jau apmokytas ir įgūdžių sukaupęs žmogus iškrenta ir judėjimo, visi nuo to nukenčia. Gyvūnai praranda draugą, aktyvistai praranda pagalbą ir juos išmokyti galintį žmogų, o tas, kas pasitraukia, dažnai kaltina save, kad nepakankamai aukojosi ir atkrito, nes nesugebėjo paminti savo kaip individo reikmių. (daugiau…)

2016-ieji – puikūs metai Tuštiems narvams. 2017-ieji bus dar geresni!

2017.03.18

2016-ieji „Tuštiems narvams“ buvo tikrai nuostabūs metai. Veiklos ir pasiekimų prasme šie metai buvo tikrai geriausi per mūsų trijų metų istoriją. Per juos subūrėme grupę Kaune, pradėjome naują „auGalybės“ kampaniją, atspausdinome pirmąjį Lietuvoje augalinės mitybos gidą, afišavome gyvūnų teisių reklamą Vilniaus gatvėse, paskelbėme pirmą Lietuvoje undercover tipo tyrimą iš fermos, gavome užsienio fondų paramos ir surinkome daugiau paramos iš 2% GPM ir iš pavienių fizinių asmenų. Metų pabaigoje sąskaitoje turėjome 8000€ likutį, todėl nusprendėme, jog pats laikas pilnu etatu įdarbinti pirmąjį darbuotoją – organizacijos vadovę Gabrielę. Neabejojome dėl Gabrielės atsidavimo organizacijai ir pasiryžimo stengtis dėl gyvūnų, todėl sprendimą priėmėme vienbalsiai.

P_kailiniamsNe - 2

Lauko reklama apie kailinius

Šis sprendimas mums kaip organizacijai – didelis žingsnis į priekį, kuris reiškia, jog „Tuščių narvų“ veiklai bus skiriama žymiai daugiau laiko, o darbai bus atliekami kokybiškiau. Taip pat tai reiškia, jog atsiranda pirmosios darbo vietos gyvūnų teisių srityje Lietuvoje. Ateityje sieksime įdarbinti ir daugiau žmonių, nes tikime, jog motyvuoti ir entuziastingi žmonės turėtų turėti galimybę dirbti dėl gyvūnų profesionaliai ir skirti tam pagrindinę savo laiko ir dėmesio dalį. (daugiau…)

Kiaulės ne tik kriuksi – jos bendrauja!

2017.03.16

Anot „Daily Science“ puslapyje paskelbto straipsnio, Jungtinės Karalystės tyrėjai sugalvojo būdą kaip ištirti ar yra ryšys tarp kiaulių leidžiamų garsų ir jų asmenybių.

Tyrėjai stebėjo 72 jaunas vyriškos ir moteriškos lyties kiaules skirtingose aplinkose. Pagrindinė tyrimo autorė, Belfasto Karalienės universiteto doktorantūros studentė, Mary Friel teigia: „Šio tyrimo tikslas buvo ištirti, kokie veiksniai daro įtaką kiaulių skleidžiamiems garsams. Tai išsiaiškinę mes galėsime geriau suprasti, kokią informaciją jos bando perteikti. Supratimas kaip kiaulių skleidžiami garsai yra susiję su jų asmenybėmis padės gyvūnų elgesio specialistams, jų gerovės ekspertams lengviau suprasti, kokią įtaką tos asmenybės turi bendravimui. Tai leis nustatyti bendravimo vaidmenį socialinio elgesio evoliucijoje bei grupių dinamikoje bendruomeninėse rūšyse.“

kiaulės-protingos

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kiaulės, pasižyminčios iniciatyvesnėmis asmenybėmis, kriuksėjo daugiau, nei reaktyvesnėmis asmenybėmis pasižyminčios kiaulės. Taip pat tyrimas atskleidė, kad vyriškos lyties kiaulėms aplinkos veiksniai turi didesnę įtaką nei moteriškos lyties kiaulėms.

(daugiau…)

Didžiausias vištienos gamintojas pasaulyje: ateitis bus be mėsos

2017.03.11

Tyson Foods, didžiausios mėsą gaminančios įmonės JAV, generalinis direktorius Tomas Hayes’as neseniai prasitarė Fox Business: „Šiuo metu augaliniai baltymai populiarėja beveik greičiau, nei gyvuliniai, tad, manau, pokyčiai šia linkme ir toliau tęsis“.

beyond-meat-chicken-poppers

Tikriausiai tai ir yra priežastis, dėl kurios Tyson Foods pradėjo daug investuoti į augalinius baltymus. Praėjusiais metais kompanija investavo į veganiškos mėsos bendrovę Beyond Meat. Tyson taip pat įsteigė 150 milijonų dolerių rizikos kapitalo fondą pradedančiosioms įmonėms, kuriančioms mėsos pakaitalus.

Kodėl tai gerai? Nes jei Tyson Foods, stambiausias mėsos gamintojas JAV ir stambiausias vištienos gamintojas pasaulyje, mano, jog mėsos ateitis veganiška, tai intensyvios gyvulininkystės ūkiams tikrai galas.

(daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (V dalis)

2017.03.08

Ach, būti kailių fermeriu dabar Lietuvoje… Tikrai nepavydėtina situacija, kai vienas po kito griūna kailių industrijos melai. Vienas mėgstamiausių jų teiginių yra tas, kad vidutinė alga kailinių žvėrelių ūkyje yra 1000€.

Štai ką rašo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) savo puslapyje:

„…1000 EUR yra atlyginimo riba, galinti sugrąžinti emigravusius tautiečius. Būtent toks yra vidutinis darbininko atlyginimas „Vilkijos ūkyje“.“ 

Tačiau SoDra sako ką kita:

Vilkija atlyginimas

Vidutinis atlyginimas „Vilkijos ūkyje“

Tiesa, kartais kailininkai sako, kad 1000€ yra alga į rankas jau po mokesčių, kartais sako, kad tokią gauna specialistai su darbo patirtimi. Žinoma, gali būti, kad yra žmonių, kurie tokią algą ir gauna, bet kailių industrijos atstovai bando parodyti, jog darbas pas juos apmokamas žymiai geriau negu yra iš tikro. (daugiau…)

8 priežastys, kodėl valgyti žuvį yra blogiau, nei jūs manėte

2017.03.06

1. Perteklinis sužvejojimas

The National Journal straipsnyje įvertinta, kad apie 20% visų komercinės žuvininkystės pagaunamų žuvų sudaro kiti jūros gyvūnai, kurie pakliūna į žvejybinius tralus kartu su norimu laimikiu. Tai yra, pavyzdžiui, tokie gyvūnai kaip jūros vėžliai, ruoniai, maži banginiai, jūrų kiaulės, delfinai bei rykliai, kurie pagauti dažniausiai miršta.

priegauda

2. Gyvsidabrio kiekis

Gyvsidabrio kiekis tuno mėsoje yra 10 milijonų kartų didesnis nei jūros vandenyje. Žuvys, kurios yra mitybos grandinės viršuje, sukaupia daugiau teršalų savyje nei tos, kurios žemiau mitybos grandinėje. Neščiosioms patariama nevalgyti tuno. Ar manote, jog nesilaukiantiems šis produktas pasidaro sveikas?

(daugiau…)

Gyvulininkystės pramonė išeikvoja trečdalį geriamojo vandens, o 4 milijardams žmonių jo trūksta

2017.02.14

2016 m. vasarį atliktas tyrimas atskleidžia, kad vidutiniškai du trečdaliai pasaulio populiacijos patiria didelį vandens trūkumą bent vieną mėnesį kasmet: tai net 4 milijardai žmonių, kurie neturi patikimo vandens šaltinio.

Prie vandens stygiaus prisideda ne tik klimato kaita bei didėjantis žmonių skaičius Žemėje, bet ir mūsų mityba. Neįtikėtinai didelis kiekis vandens yra sunaudojamas gyvulininkystės pramonėje: jo reikia ne tik patiems gyvūnams girdyti, bet ir laistyti pašarams auginamus augalus.

„Apie trečdalis pasaulyje sunaudojamo vandens yra skiriamas gyvūninių produktų gamybai. Šių produktų vandens pėdsakas yra didesnis nei tokią pačią maistinę vertę turinčių augalinių produktų“ – straipsnyje, paskelbtame TakePart.com, teigia tyrėja Arjen Hoekstra.

desert-drought-dehydrated-clay-soil-60013

(daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja arba WelFur (IV dalis)

2017.02.10

Dar 2009 m. pradėta kurti kailinių žvėrelių gerovės vertinimo sistema WelFur startuoja šiais metais. Kailių fermeriai teigia, kad dabar jie jau tikrai užtikrins gyvūnų gerovę, o tie, kas nesugebės jos užtikrinti, ilgainiui nebegalės parduoti kailiukų. Štai ką apie WelFur sako jos sumanytojai ir kūrėjai Fur Europe (anksčiau jie vadinosi European Fur Breeders Association): „[…] šis žingsnis nėra mėginimas garsiau girti Europos kailių produkciją, tai – galimybė pateikti patikimą informaciją apie gyvūnų gerovę visame žemyne.“

audine

Lietuvos kailių fermoje fotografuota sužeista audinė.

Skamba gerai, bet kaip yra iš tiesų? Šiame straipsnyje panagrinėsime WelFur sistemos kriterijus. Jis bus ilgesnis ir sudėtingesnis nei įprasta mūsų skelbiamiems straipsniams, tad siūlome išsivirti karšto gėrimo, pasidėti po ranka ko nors saldaus ir gerai susikaupti. Jeigu teksto ilgumas jus atbaido nuo skaitymo, pagalvokite, jog kailių fermeriai labai nori, jog šito teksto neskaitytumėte. Jeigu vis tiek labai nemėgstate ilgų tekstų, atsiminkite, kad tas, kas turi informaciją, valdo pasaulį. O jeigu vis tiek neįtikinome, pabaigoje rasite santrauką. (daugiau…)