Didžiausias vištienos gamintojas pasaulyje: ateitis bus be mėsos

2017.03.11

Tyson Foods, didžiausios mėsą gaminančios įmonės JAV, generalinis direktorius Tomas Hayes’as neseniai prasitarė Fox Business: „Šiuo metu augaliniai baltymai populiarėja beveik greičiau, nei gyvuliniai, tad, manau, pokyčiai šia linkme ir toliau tęsis“.

beyond-meat-chicken-poppers

Tikriausiai tai ir yra priežastis, dėl kurios Tyson Foods pradėjo daug investuoti į augalinius baltymus. Praėjusiais metais kompanija investavo į veganiškos mėsos bendrovę Beyond Meat. Tyson taip pat įsteigė 150 milijonų dolerių rizikos kapitalo fondą pradedančiosioms įmonėms, kuriančioms mėsos pakaitalus.

Kodėl tai gerai? Nes jei Tyson Foods, stambiausias mėsos gamintojas JAV ir stambiausias vištienos gamintojas pasaulyje, mano, jog mėsos ateitis veganiška, tai intensyvios gyvulininkystės ūkiams tikrai galas.

(daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (V dalis)

2017.03.08

Ach, būti kailių fermeriu dabar Lietuvoje… Tikrai nepavydėtina situacija, kai vienas po kito griūna kailių industrijos melai. Vienas mėgstamiausių jų teiginių yra tas, kad vidutinė alga kailinių žvėrelių ūkyje yra 1000€.

Štai ką rašo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) savo puslapyje:

„…1000 EUR yra atlyginimo riba, galinti sugrąžinti emigravusius tautiečius. Būtent toks yra vidutinis darbininko atlyginimas „Vilkijos ūkyje“.“ 

Tačiau SoDra sako ką kita:

Vilkija atlyginimas

Vidutinis atlyginimas „Vilkijos ūkyje“

Tiesa, kartais kailininkai sako, kad 1000€ yra alga į rankas jau po mokesčių, kartais sako, kad tokią gauna specialistai su darbo patirtimi. Žinoma, gali būti, kad yra žmonių, kurie tokią algą ir gauna, bet kailių industrijos atstovai bando parodyti, jog darbas pas juos apmokamas žymiai geriau negu yra iš tikro. (daugiau…)

8 priežastys, kodėl valgyti žuvį yra blogiau, nei jūs manėte

2017.03.06

1. Perteklinis sužvejojimas

The National Journal straipsnyje įvertinta, kad apie 20% visų komercinės žuvininkystės pagaunamų žuvų sudaro kiti jūros gyvūnai, kurie pakliūna į žvejybinius tralus kartu su norimu laimikiu. Tai yra, pavyzdžiui, tokie gyvūnai kaip jūros vėžliai, ruoniai, maži banginiai, jūrų kiaulės, delfinai bei rykliai, kurie pagauti dažniausiai miršta.

priegauda

2. Gyvsidabrio kiekis

Gyvsidabrio kiekis tuno mėsoje yra 10 milijonų kartų didesnis nei jūros vandenyje. Žuvys, kurios yra mitybos grandinės viršuje, sukaupia daugiau teršalų savyje nei tos, kurios žemiau mitybos grandinėje. Neščiosioms patariama nevalgyti tuno. Ar manote, jog nesilaukiantiems šis produktas pasidaro sveikas?

(daugiau…)

Gyvulininkystės pramonė išeikvoja trečdalį geriamojo vandens, o 4 milijardams žmonių jo trūksta

2017.02.14

2016 m. vasarį atliktas tyrimas atskleidžia, kad vidutiniškai du trečdaliai pasaulio populiacijos patiria didelį vandens trūkumą bent vieną mėnesį kasmet: tai net 4 milijardai žmonių, kurie neturi patikimo vandens šaltinio.

Prie vandens stygiaus prisideda ne tik klimato kaita bei didėjantis žmonių skaičius Žemėje, bet ir mūsų mityba. Neįtikėtinai didelis kiekis vandens yra sunaudojamas gyvulininkystės pramonėje: jo reikia ne tik patiems gyvūnams girdyti, bet ir laistyti pašarams auginamus augalus.

„Apie trečdalis pasaulyje sunaudojamo vandens yra skiriamas gyvūninių produktų gamybai. Šių produktų vandens pėdsakas yra didesnis nei tokią pačią maistinę vertę turinčių augalinių produktų“ – straipsnyje, paskelbtame TakePart.com, teigia tyrėja Arjen Hoekstra.

desert-drought-dehydrated-clay-soil-60013

(daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja arba WelFur (IV dalis)

2017.02.10

Dar 2009 m. pradėta kurti kailinių žvėrelių gerovės vertinimo sistema WelFur startuoja šiais metais. Kailių fermeriai teigia, kad dabar jie jau tikrai užtikrins gyvūnų gerovę, o tie, kas nesugebės jos užtikrinti, ilgainiui nebegalės parduoti kailiukų. Štai ką apie WelFur sako jos sumanytojai ir kūrėjai Fur Europe (anksčiau jie vadinosi European Fur Breeders Association): „[…] šis žingsnis nėra mėginimas garsiau girti Europos kailių produkciją, tai – galimybė pateikti patikimą informaciją apie gyvūnų gerovę visame žemyne.“

audine

Lietuvos kailių fermoje fotografuota sužeista audinė.

Skamba gerai, bet kaip yra iš tiesų? Šiame straipsnyje panagrinėsime WelFur sistemos kriterijus. Jis bus ilgesnis ir sudėtingesnis nei įprasta mūsų skelbiamiems straipsniams, tad siūlome išsivirti karšto gėrimo, pasidėti po ranka ko nors saldaus ir gerai susikaupti. Jeigu teksto ilgumas jus atbaido nuo skaitymo, pagalvokite, jog kailių fermeriai labai nori, jog šito teksto neskaitytumėte. Jeigu vis tiek labai nemėgstate ilgų tekstų, atsiminkite, kad tas, kas turi informaciją, valdo pasaulį. O jeigu vis tiek neįtikinome, pabaigoje rasite santrauką. (daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (III dalis)

2017.02.07

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija mėgsta sakyti, kad jų verslas generuoja 150 milijonų eurų eksporto pajamų [1] [2]. Kai paprašome šaltinio, atšauna „VMI!“

Taigi, ką iš tikro sako VMI? Pasirodo, kailininkai ir vėl meluoja.

Kailių industrijos atstovė protestuoja prieš eitynes už gyvūnus

Kailių industrijos atstovė protestuoja prieš eitynes už gyvūnus

(daugiau…)

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (II dalis)

Vienas didžiausių kailių industrijos bandomų prastumti melų yra tas, kad kailio gaminimas draugiškas aplinkai. Šiame straipsnyje pateiksime duomenis apie kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje keliamą taršą ir spręsti dėl kailio draugiškumo aplinkai paliksime Jums. Tam, kad per daug neišsiplėstume, nenagrinėsime kailių apdirbimo proceso, kuriame naudojamos nuodingos cheminės medžiagos – tai tema kitam kartui. Šiame straipsnyje aptarsime tik tai, kaip audinių auginimo procesas veikia aplinką.

Didžiausia Lietuvoje kailinių žvėrelių ferma. „Mėšlidė“ apibraukta raudonai ir nors neatrodo didelė, jos ilgis daugiau nei 50 metrų, o aukštis vietomis siekė 2-3 metrus, kai nuotrauka buvo daryta. „Fur Farm LT“ šioje vietoje veikia nuo 2011 m., bet iki 2015 m. pabaigos nebuvo pasistačiusi reikalavimus atitinkančios mėšlidės.

Didžiausia Lietuvoje kailinių žvėrelių ferma. „Mėšlidė“ apibraukta raudonai ir nors neatrodo didelė, jos ilgis daugiau nei 50 metrų, o aukštis vietomis siekė 2-3 metrus, kai nuotrauka buvo daryta. „Fur Farm LT“ šioje vietoje veikia nuo 2011 m., bet iki 2015 m. pabaigos nebuvo pasistačiusi reikalavimus atitinkančios mėšlidės.

Tema nėra dėkinga, nes turime vis dar labai mažai duomenų iš Lietuvos, bet tikimės, kad jų užteks, jog galėtumėme bent nupiešti bendrą vaizdą.

(daugiau…)

Pirmosios Lietuvoje eitynės už gyvūnus ir ką daryti dabar?

Sausio 28-osios dieną apie tūkstantis žmonių pražygiavo Gedimino prospektu Vilniuje, parodydami, kad kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje nepageidaujamos. Mes nuoširdžiai dėkojame visiems atėjusiems ar atvykusiems iš kitų miestų ar net kitų šalių. Turime pripažinti, kad pradėję organizuoti šį renginį, tikrai nesitikėjome TIEK žmonių. Taip pat dėkojame visiems, be kurių indėlio šis renginys nebūtų buvęs toks sėkmingas, t.y. šauniesiems fotografams ir operatoriams, laksčiusiems palei eitynių koloną dėl gerų kadrų; policijos pareigūnams už palaikytą tvarką; žurnalistams, susidomėjusiems kailių industrijos keliamomis problemomis; būgnininkams už palaikytą ritmą; visoms gyvūnų teisių, apsaugos, globos ir kitoms organizacijoms, sukvietusioms savo savanorius ir kasdien dirbančioms dėl geresnės ateities gyvūnams; Lietuvos Žaliųjų partijai bei Liberalų sąjūdžiui už dideles delegacijas ir palaikymą; mūsų atsidavusiems savanoriams už visą darbą, kurį reikėjo atlikti ne tik eitynių dieną, bet dar gerokai prieš tai, kad viskas praeitų kuo sklandžiau. Jūs visi nuostabūs!

Eitynės už gyvūnus

Eitynės už gyvūnus

Dar labiau norime padėkoti Seimo nariui Linui Balsiui, nepabijojusiam kailių fermerių spaudimo ir dar kartą pateikusiam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, už kurias nubalsavus, gyvūnų auginimas ir žudymas tik dėl jų kailio taptų nelegaliu. Šios eitynės buvo organizuotos tam, kad išreikštume palaikymą Lino Balsio pasiūlymui ir parodytume kitiems Seimo nariams, jog kailių fermų problema turi būti sprendžiama. Ačiū, Linai.

Tačiau kad atsikratytume be reikalo aplinką teršiančia ir gyvūnus žudančia industrija, reikės dar nemažai padaryti.  (daugiau…)

auGalybė: augalinis maistas kiekvienoje Lietuvos kavinėje

2017-01-11

Yra keli pagrindiniai aktyvizmo keliai siekiant sumažinti gyvūnų išnaudojimo mastus ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Tai gali būti šviečiamoji veikla – renginių organizavimas, informacijos sklaida žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, reklaminių plakatų afišavimas – kuria siekiama suteikti informacijos ir motyvuoti pokyčiams atskirus visuomenę sudarančius individus. Kai kurie gyvūnų gynėjai apsiriboja ir teigia, jog nereikia masinio informavimo priemonių – užtenka kiekvienam asmeniškai įtikinti po vieną žmogų neremti gyvūnus išnaudojančių pramonių ir po keliolikos metų gyvūnų išnaudojimas baigsis. Tačiau vien to neužtenka. Reikia keisti sistemas, turinčias platesnio masto įtakos gyvūnams, pavyzdžiui, verslus. Gyvūnų teisių organizacijų iš viso pasaulio patirtis rodo, kad kampanijos, siekiančios paskatinti verslus tapti draugiškesniais gyvūnams, yra vienos sėkmingiausių, ir svarbios, pavyzdžiui, vištų gerovei.

„Rise“ sušiai

„Rise“ sušiai „Yasai“

(daugiau…)

Milijonai vištų skerdžiamos vis dar sąmoningos

Spalį išleistame The Huffington Post straipsnyje teigiama, kad JAV kasmet paskerdžiami milijonai vis dar sąmoningų vištų. Tikėtina, kad šie duomenys tinka ir Lietuvai, nes mūsų šalyje paprastai naudojami tie patys vištų svaiginimo ir skerdimo būdai.

Vištos sudaro 95 % maistui auginamų bei nužudomų gyvūnų Jungtinėse Amerikos Valstijose (Lietuvoje – 93 %). Jos yra vienos labiausiai engiamų iš fermose laikomų gyvūnų visame pasaulyje. Anot straipsnio, apytiksliai 9 milijardai vištų kasmet paskerdžiamos maistui vien JAV. Prieš perpjaunant gerkles paukščiai yra pakabinami už kojų (dėl to dažnai jos lūžta), o po to konvejeris juos veža per vandenį su tekančia elektros srove – šie svaiginimo ir žudymo būdai naudojami ir Lietuvos pramoninėse fermose. Teoriškai tai turėtų apsvaiginti gyvūnus bei sumažinti jų kentėjimą, bet stebėdami vištų smegenų veiklą mokslininkai pastebi, kad šie gyvūnai patiria skausmą net du kartus: pirmiausia gaudami paralyžuojantį elektros šoką, kuris sukelia toninių raumenų traukulius; antrą kartą – kai jų gerklės yra jėga stumiamos prie aštraus peilio. Tai reiškia, kad dešimtys milijonų vištų yra skerdžiamos jausdamos skausmą.

chicken_hanging_machine

(daugiau…)