Mėsai reikia taikyti akcizą, o ne lengvatinį PVM

Įprasta, kad gamtai didelę žalą darančiai pramonės veiklai būna taikomi papildomi mokesčiai, o aplinkai kenksmingi produktai apmokestinami taikant akcizą. Tačiau viena pramonės šaka, daranti bene didžiausią poveikį globaliniam atšilimui, gėlo vandens išteklių eikvojimui ir taršai, žemės erozijai, miškų kirtimui ir laukinių gyvūnų rūšių nykimui, ne tik nėra papildomai apmokestinama, bet privilegijuojama įvairiomis lengvatomis ir subsidijomis. Ši veikla – gyvulininkystė.

Praėjusią savaitę gyvulininkystės lobistai galutinai prispaudė valdančiuosius ir sulaukėme dviejų naujienų: Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė pasiūlymą, jog šviežiai ir atšaldytai mėsai būtų taikomas lengvatinis PVM, o Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitarė su pieno pramonės atstovais, kad 18 mln. eurų bus skiriama pieno industrijos nuostolių kompensavimui.

Iš tiesų keista, kad esant laisvai rinkai iš mokesčių mokėtojų pinigų kompensuojami nuostoliai privačiam, aktualumą prarandančiam verslui, tačiau dar labiau stebina, jog lengvatinis PVM taikomas būtent mėsos produktams, o ne vaisiams ir dažovėms, kurie, kitaip nei gyvūniniai produktai, yra būtini gerai savijautai palaikyti, ir kurių didžioji dauguma gyventojų suvalgo per mažai: vos 100 kilogramų daržovių ir 79 kilogramus vaisių per metus. Tai nesudaro net pusės kilogramo vaisių ir daržovių per dieną ir yra itin mažai, palyginus su daugiau nei kilogramu gyvūninių produktų. Nesunku nuspėti, jog vargingiau gyvenančioms šeimoms vaisiai ir daržovės yra dar sunkiau įperkami ir dažnai tampa prabangos preke.

Pagal statistikos departamento duomenis, 2014-tais metais vidutinis lietuvis per metus suvalgė 83 kilogramus mėsos ir 312 kilogramų pieno produktų. Ketvirtis kilogramo mėsos per dieną ir beveik kilogramas pieno, sūrio, sviesto, jogurtų ir kitų gaminių. Vertinti galime įvairiai, bet iš tiesų šiuo atžvilgiu nesame išskirtinė šalis. Kaip ir dėl kitos, galbūt kiek kraupesnės statistikos, paprastai vyraujančios tarp išsivysčiusių šalių, kuriose didelę dalį raciono sudaro gyvūniniai produktai: 47,6% vyrų ir 65% moterų Lietuvoje miršta dėl kraujotakos sistemos ligų. 20,8% vyrų ir 17,1% moterų Lietuvoje miršta nuo piktybinių navikų.

Taigi vidutiniškai apie 75% mirčių Lietuvoje sudaro ligos, kurias didžiąja dalimi lemia gyvenimo būdas, o bene didžiausią to dalį sudaro ne kas kita kaip mitybos įpročiai. Seniai žinoma, jog pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis yra maistas, kuriame gausu sočiųjų riebalų ir cholesterolio - medžiagų, kurių gausu tiek mėsoje, tiek pieno produktuose. PSO neseniai paskelbė, jog pakanka įrodymų teigti, jog raudona ir apdorota mėsa sukelia vėžinius susirgimus. Tyrimų atliekama vis daugiau ir jų išvados rodo tą patį: gyvūniniai produktai stipriai didina riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Tad galime neabejoti: ateityje sulauksime dar griežtesnių PSO įspėjimų.

Ar atsižvelgiant į aplinkosaugines ir sveikatos problemas praėjusios savaitės sprendimai neatrodo keistai? Ne, nes tam turime lengvą paaiškinimą: artėja rinkimai. Tačiau neseniai paminėjus 26-tąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, galbūt laikas nustoti priiminėti populistinius sprendimus, tenkinti lobistų užgaidas, ir pagaliau žengti tvirtus nepriklausomus žingsnius? Argi ne tokios Lietuvos visi norėtume: ne vargiai naujoves priimančių sovietinio palikimo politikų dėka užstrigusios laike, o rodančios pavyzdį, progresyvios ir veržlios. Valstybės, kurioje globalios problemos ir gyventojų gerovė yra svarbesnė nei lobistų spaudimas ir nenumaldomas noras surinkti papildomų balsų per ateinančius rinkimus.

Akcizas mėsos ir kitiems gyvūniniams produktams, o ne nuolaidos jiems, mus priartintų prie sveikesnės, sąžiningesnės, aplinka besirūpinančios Lietuvos.