Kaip kailių fermeriai visiems meluoja, arba WelFur (IV dalis)

Dar 2009 m. pradėta kurti kailinių žvėrelių gerovės vertinimo sistema WelFur startuoja šiais metais. Kailių fermeriai teigia, kad dabar jie jau tikrai užtikrins gyvūnų gerovę, o tie, kas nesugebės jos užtikrinti, ilgainiui nebegalės parduoti kailiukų. Štai ką apie WelFur sako jos sumanytojai ir kūrėjai Fur Europe (anksčiau jie vadinosi European Fur Breeders Association): „[…] šis žingsnis nėra mėginimas garsiau girti Europos kailių produkciją, tai – galimybė pateikti patikimą informaciją apie gyvūnų gerovę visame žemyne.“

Skamba gerai, bet kaip yra iš tiesų? Šiame straipsnyje panagrinėsime WelFur sistemos kriterijus. Jis bus ilgesnis ir sudėtingesnis nei įprasta mūsų skelbiamiems straipsniams, tad siūlome išsivirti karšto gėrimo, pasidėti po ranka ko nors saldaus ir gerai susikaupti. Jeigu teksto ilgumas jus atbaido nuo skaitymo, pagalvokite, jog kailių fermeriai labai nori, jog šito teksto neskaitytumėte. Jeigu vis tiek labai nemėgstate ilgų tekstų, atsiminkite, kad tas, kas turi informaciją, valdo pasaulį. O jeigu vis tiek neįtikinome, pabaigoje rasite santrauką.

Ar WelFur gali išspręsti svarbias Europos kailių fermose laikomų audinių ir lapių gerovės problemas?

WelFur įvertinimus ketinama atlikti per tris atskirus kailio gamybos ciklo periodus: subrendusiems gyvūnams prieš poravimąsi (pirmasis laikotarpis), subrendusioms patelėms ir jauniems gyvūnams tarp poravimosi bei nujunkymo (antrasis laikotarpis) ir jaunikliams tarp nujunkymo ir kailių lupimo (trečiasis laikotarpis). Balai iš trijų laikotarpių sudedami ir pateikiami kaip bendra kailių fermos klasifikacija. Siūloma, kad įvertinimo vizitai būtų vykdomi visų trijų laikotarpių metu pirmaisiais metais, po to – vieno vizito per metus dažniu, kasmet įvertinant skirtingą laikotarpį. WelFur protokoluose įvardinti metodai audinių bei lapių gerbūviui įvertinti yra apibendrinti lentelėje. Maždaug pusė kriterijų yra vertinami gyvūnų pagrindu, kita pusė – įvesčių pagrindu (įvestis čia – tam tikras dalykas/veiksmas, kuris lemia gyvūno gerovę, pavyzdžiui, šiaudai narvo lizde arba žudymo metodas).

Lentelė: WelFur: 4 kategorijos, 12 kriterijų ir fermose auginamų audinių bei lapių gerbūvio matai su klasifikacija į vertinimą gyvūnų (AN) ir įvesčių (IN) pagrindais.

Iš pirmo žvilgsnio ši vertinimo sistema gali pasirodyti tinkama gyvūno gerovei įvertinti, ypač nežinant, kad WelFur yra sukurta kailininkų kailininkams tikrinti ir patikrinimai bus apmokami iš kailininkų kišenės, nors giriamasi skaidrumu. Tačiau kiek pasigilinus galima suprasti, kad WelFur sukurta taip, kad net ir labai žemų gyvūnų gerovės standartų neatitinkančioms fermos gautų gerus balus. Nesvarbu, koks sąžiningas būtų tikrintojas, WelFur sistema yra sukurta taip, kad būtų palanki kailininkams. O jeigu tikrinantis asmuo dar ir samdomas iš kailininkų kišenės…

• Štai keli pavyzdžiai, kurie turėtų kelti susirūpinimą:
  WelFur protokolai buvo specialiai sukurti pagal labai prastas dabartines narvų sistemas ir jie skatina esamos sistemos išlaikymą, puikiai suprantant, kad dabartinė narvų sistema neužtikrina gyvūnų gerovės;

• WelFur neskatina kurti geresnių gyvūnų laikymo sistemų, kurios galėtų užtikrinti aukštesnį gerovės lygį;
• Nepakankamai griežtai baudžiama už praktiką, nepatenkinančią esamų Europos Tarybos rekomendacijų (angl. Council of Europe Recommendations) nustatytų minimalių standartų. Pati didžiausia bausmė yra mažas balas, kurį paskui gali paslėpti kitose kategorijose gauti aukštesni balai;
• Nekalbama apie nehumaniško elgesio su gyvūnais, žudymo metodų problemas ir visų už kailinių žvėrelių žudymą atsakingų darbuotojų apmokymų stygių;
• Sumenkinama rimtų traumų, kurios lemia intensyvų kentėjimą, svarba;
• Bus nuvertinami tikrieji mirtingumo ir stereotipiškos elgsenos lygiai;
• Naudojamos netinkamos priemonės alkiui, santykiams su žmonėmis ir pozityviai emocinei būklei įvertinti;
• Nebus pasiekti WelFur pareikšti tikslai užtikrinti „aukštą gyvūnų gerovės lygį“ kailių fermose ir protokolų funkcija kaip „naujieji moksliniai standartai“ kailių femose laikomų gyvūnų rūšims;
• Naudojamos sudėtingos vertinimo sistemos sujungiant skirtingas gerovės priemones į vieną kategoriją ir nurodant bendrą gerovės lygį, o tai gali leisti kai kurių elementų aukštiems balams nuslėpti rimtus trūkumus kituose;
• Neatsižvelgiama į visuomenės susirūpinimą gyvūnų gerove ir gerovė vertinama tik naudojant „geriausią dabartinę praktiką“ kaip aukščiausią atskaitos tašką;
• WelFur klaidintų pirkėjus, jei būtų naudojamas kaip naujos ženklinimo sistemos pagrindas. 

Ar WelFur užtikrins „aukštą gyvūnų gerovės lygį“ fermose auginamoms audinėms bei lapėms?

„WelFur programos tikslas yra nustatyti bendrą sertifikavimo protokolą Europos fermose, kurie garantuos aukštą gyvūnų gerovės lygį mūsų kailių fermose.“
– Fur Europe

Kaip jau aptarėme anksčiau, WelFur protokolai naudoja „geriausios dabartinės praktikos“ standartą fermų klasifikacijai, o tai reiškia, kad, gyvūnų gerovė gali būti itin žemo lygio netgi fermose, kurie gaus aukštus balus.  

Keli pavyzdžiai yra išskirti žemiau norint pabrėžti pagrindines susirūpinimą keliančias sritis, kurios parodo, kad WelFur projektas neužtikrins „aukšto gyvūnų gerovės lygio“.

WelFur protokolai buvo sukurti būtent remiantis standartine, tačiau labai apribota gyvūnų laikymo narvuose sistema. Su narvais siejama daugybė neįveikiamų problemų. Gyvūnai stipriai motyvuoti prieiti prie išteklių, kuriuos neįmanoma arba yra nepraktiška suteikti narvuose (pvz.: vandens telkinys audinėms arba smėlis kasimui lapėms). Tačiau WelFur protokolai neskatina tokių sistemų kūrimo. Tokiu būdu, praktikos, kompromituojančios gerovę, WelFur būtų įvertinamos optimaliais balais paprasčiausiai todėl, kad šios problemos negalima išspręsti esamose narvų sistemose. Jokie reikšmingi įrangos pokyčiai neskatinami.

WelFur protokolai nesprendžia nehumaniško elgesio su gyvūnais, žudymo metodų ir visų už kailinių žvėrelių žudymą atsakingų darbuotojų apmokymų stygiaus problemų. Audinių protokolas nebaudžia už žudymo metodus, kurie buvo pasmerkti nepriimtinais gyvūnų gerovės atžvilgiu (pavyzdžiui, audinių dusinimas anglies dioksidu arba anglies monoksidu naudojant išmetamąsias dujas).

Metodai mirtingumui nustatyti neįtraukia ankstyvo mirtingumo (anksčiau 8 savaičių lapėms ir prieš nustatytą datą metuose (gegužės 15 d.) audinėms). Tiksliai įvertinti ankstyvą mirtingumą gali būti labai sudėtinga. Tačiau tikėtina, kad WelFur protokolų dėka didžioji dalis jauniklių mirtingumo bus neįtraukta į daugelio fermų ataskaitas, nes nebandoma nustatyti mirtingumo iki šių ištęstinių laikotarpių. Tai reiškia, kad WelFur nesiekia kiekybiškai įvertinti jauniklių mirtingumo bei atvejų, kai motinos nužudo savo jauniklius. Todėl protokolai neskatins pažangos šiuo svarbiu gerovės klausimu, indikuojančiu motinų lapių stresą. 

Dar juokingiau tai, kad vertindami gyvūnų mirtingumo kitimą metai iš metų, WelFur patikrinimą atliekantys auditoriai turės paklausti fermerių, kiek tam tikru metu jų fermoje mirdavo gyvūnų. Ir tada tą skaičių lygins su kitų metų tą patį laikotarpį mirštančiais gyvūnais. Tiesiog puiki sistema, kai fermai duodami balai pagal tai, ką pasako kailių fermeris, kuris tikrai neturi nė kiek intereso pagerinti skaičių savo naudai…

WelFur protokolai vertintojams specifiškai nurodo vengti fiksuoti stereotipijas tuo metu, kai gyvūnai gali išgirsti šėrimo įrenginio skleidžiamus garsus. Stereotipinės elgsenos požymiai labiausiai pastebimi būtent tada. Stebėjimo šiuo metu vengimas gali palengvinti protokolų standartizaciją, tačiau tikroji tokios elgsenos apimtis bus įvertinama nepakankamai. Gyvūnai taip pat gali nustoti elgtis stereotipiškai stebėtojo akivaizdoje, o tai dar labiau prisidės prie nepakankamo tikrojo lygio įvertinimo.

Laikydamiesi esamų minimalių teisinių reikalavimų, WelFur protokolai neskatina pažangos gyvūnų gerovės srityje.Daugeliu atvejų aukščiausi kriterijaus balai skiriami vien už Europos Tarybos rekomendacijų laikymąsi. Rekomendacijų, kurios turėtų būti įtrauktos į valstybinius teisės aktus visose šalyse, kurios yra pasirašiusios Europos ūkiuose laikomų gyvūnų apsaugos konvenciją (angl. European Convention for the Protection of Animals kept for Farming Purposes). Lietuvoje Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai buvo paruošti būtent pagal tas rekomendacijas. 

Pavyzdžiui, jos nustato minimalų 2550 kv. cm grindų plotą vienai audinei. WelFur protokolas audinėms skiria aukščiausią balą jei kiekvienai audinei suteikiama 2550 kv. cm. Jei suteikiama 1000 kv. cm (t. y. mažiau nei 40% minimalaus reikalavimo), kriterijus įvertinamas vidutiniu balu. Žemiausias balas skiriamas jei narvuose suteikiama dar mažiau vietos. Nėra jokio bandymo skatinti progresą link geresnių sąlygų, o įvertinimo protokolas toleruoja net didelį minimalių standartų nesilaikymą.

Taip pat panašu, kad WelFur protokolai sumenkina rimtas gerovės problemas Europos fermose. Pavyzdžiui, vertinant sužeidimus, labai rimti sužeidimai, tokie kaip dalies uodegos netekimas, yra įvertinami vidutiniu balu, jei žaizda užgijusi. Pakartosime dar kartą: jeigu gyvūnas yra netekęs svarbios kūno dalies, bet žaizda užgijo, tai WelFur sistemoje nelaikoma labai rimtu gyvūnų gerovės pažeidimu! 

Tokie sužeidimai dažnai sukeliami pačių gyvūnų ir yra susiję su labai prasta gerove. Daugeliui žmonių gali pasirodyti nesuvokiama kaip gyvūnas, kurio gerovė buvo pažeista iki tokio lygmens, kad pats nusikramtytų savo galūnę, gali būti įvertintas kitokiu nei pačiu žemiausiu balu, netgi jeigu žaizda ir užgijo. Bet WelFur, kailių fermerių vadinama ambicingiausia gyvūnų gerovės sistema, pasirodo, tokio dalyko nesureikšmina…

Bet koks gerovės vertinimo protokolas siekiantis sujungti kelis skirtingus gerovės rodiklius į vieną kategoriją ir išvesti vidurkį, kuris naudojamas nurodant bendrą fermos gyvūnų gerovės lygį, ypač kai sudėtingi skaičiavimai gali nuslėpti inpidualias išvadas, rizikuoja, kad aukšti balai, suteikti kai kuriems elementams, užgoš rimtus trūkumus aptiktus kituose. 

Sujungiant skirtingų aspektų balus WelFur protokoluose kiekvienai kategorijai yra skiriami minimalūs balai visiems kriterijams. Pavyzdžiui, norint pasiekti „geriausios dabartinės praktikos“ lygį, ferma privalo pasiekti daugiau nei 80 balų iš 100 dvejose kategorijose ir bent 55 balus iš 100 visose kategorijose (su 5% paklaida, tad realiai pakanka 50%). Tačiau kiekvienoje kategorijoje yra keli kriterijai, taigi įmanoma nuslėpti gautą žemą balą viename kriterijuje su aukštais balais kitų toje pačioje kategorijoje. Tokiu būdu labai rimti gerovės pažeidimai neturi pernelyg didelės įtakos galutiniam balui, ypač jei tie pažeidimai buvo įvertinti atlaidžiai, kaip pavyzdyje, aprašytame ankstesnėje pastraipoje (kai labai sunkūs sužalojimai su laiku užgyja).

Labai žemas bet kurio vieno kriterijaus balas turėtų būti pakankamas ženklas klasifikuoti ūkį kaip pasižymintį nepriimtino lygio gerove.

Dėl laiko trūkumo, įprastai tik labai nedidelė dalis visame ūkyje laikomų gyvūnų įtraukiami į vertinimus, o šie gyvūnai nebūtinai atspindi ir kitų ūkyje laikomų gyvūnų gerbūvį. 

Ar WelFur kailinių gyvūnų protokolai gali būti laikomi „naujaisiais moksliniais standartais“?

Fur Europe teigia, kad WelFur protokolai atstos naujuosius mokslinius standartus kailiams auginamų gyvūnų rūšims. „Sudarant WelFur protokolus buvo peržiūrėti visi paskelbti moksliniai tyrimai apie audinių bei lapių gerovę. Tad WelFur protokolai veiks kaip naujieji moksliniai standartai kailiams auginamoms gyvūnų rūšims.“ Nors esami moksliniai tyrimai galbūt ir buvo peržiūrėti, patys protokolai suvaržyti noro atlikti įvertinimus per trumpą laiką. Yra nustatyta, kad WelFur įvertinimai turėtų būti atlikti per 5-7 valandas. Todėl gali būti įtrauktos tik greitai fermose atliekamos gerovės vertinimo priemonės. Mokslininkas B. Wechsler teigia: „Fermose auginamų gyvūnų gerovės vertinimo problema yra ta, kad dažnai nebūna užtektinai laiko surinkti pakankamą kiekį duomenų, norint padaryti išvadas apie normalaus gyvūnų elgesio požymius“.

Tai reiškia, kad protokolai negali būti laikomi didelio kiekio nuodugnių mokslinių tyrimų, atliktų stebint gyvūnus kur kas ilgesnį laiką, etalonais.  

Ar WelFur galėtų pagerinti kailių ženklinimo skaidrumą?

Fur Europe sako: „WelFur yra sertifikavimo programa Europos kailių fermoms, tačiau, deja, WelFur šiuo metu neegzistuoja ženklinime vartotojams […] WelFur etiketės sukūrimas yra Fur Europe ateities ambicija“. WelFur logotipe įtraukti žodžiai „geras maitinimas“, „geras būstas“, „gera sveikata“ bei „tinkamas elgesys“. Jei toks logotipas būtų naudojamas ant vartotojams skirtų produktų, tai aiškiai reikštų, kad gyvūnų naudojamų produkto gamybos procese gerovė buvo užtikrinta ir kad jie turėjo galimybę elgtis tinkamai. Tačiau visi fermose gaminami kailiai šiuo metu pagaminami sistemose, kurios gerovės potencialas yra iš esmės žemas ir nesuteikia galimybių „tinkamai“ elgsenai. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad aplinka narvuose neleidžia pasireikšti stipriai motyvuotiems poelgiams ir yra susijusi su nenormalia elgsena ir itin prasta psichologine būkle.

Dauguma žmonių mano, kad narvai nesuteikia „gero“ gerbūvio lygio, todėl etiketė teigianti, kad tai tiesa, klaidintų vartotojus. Tad ženklinimas pagrįstas WelFur protokolais neatsižvelgtų į rimtus dabartinės sistemos trūkumus.

Santrauka

• WelFur protokolai buvo sukurti remiantis standartine, tačiau labai apribota gyvūnų laikymo narvuose sistema ir skatina esamos sistemos išlaikymą netgi žinant, kad ji kompromituoja gerovę.
• WelFur neskatina sistemų, potencialiai pasieksiančių aukštesnį gerovės lygį, plėtros.
• WelFur protokolai nepakankamai griežtai baudžia už praktiką, nepatenkinančią esamų Europos Tarybos rekomendacijų nustatytų minimalių standartų; nesprendžia nehumaniško elgesio su gyvūnais, žudymo metodų ir visų už kailinių žvėrelių žudymą atsakingų darbuotojų apmokymų stygiaus problemų; sumenkina rimtų traumų, kurios siejamos su ekstremaliomis kančiomis, svarbą; nuvertins tikruosius mirtingumo ir stereotipiškos elgsenos lygius; naudoja netinkamas priemones alkiui, santykiams su žmonėmis ir pozityviai emocinei būklei įvertinti.
• Bet koks gerovės vertinimo protokolas siekiantis sujungti kelis skirtingus gerovės rodiklius į vieną kategoriją ir išvesti vidurkį, kuris naudojamas nurodant bendrą fermos gyvūnų gerovės lygį, ypač kai sudėtingi skaičiavimai gali nuslėpti inpidualias išvadas, rizikuoja, kad aukšti balai, suteikti kai kuriems elementams, užgoš rimtus trūkumus aptiktus kituose.
• Kuriant WelFur protokolus nebuvo atsižvelgta į visuomenės nuomonę. „Geriausios dabartinės praktikos“ lubos apriboja WelFur balų vertę ir paverčia ją potencialiai klaidinančia, nes didžioji dauguma žmonių „geriausias dabartines praktikas“ laiko nepriimtinu gerovės lygiu. Alternatyvos su didesniais gerovės potencialais audinėms ir lapėms WelFur protokoluose nesiūlomos.
• Welfur nesprendžia svarbių kailių fermose auginamų audinių bei lapių gerovės problemų. Taip pat naujieji protokolai neištaiso rimtų trūkumų galiojančiose ženklinimo sistemose bei taisyklėse.

Taigi, kailių fermeriai 8 metus ruošė programą, kuri užtikrintų, jog jie ir toliau laikydami gyvūnus apgailėtinomis sąlygomis galėtų gauti aukštus gyvūnų gerovės įvertinimo balus. 

Paruošta pagal “The Case Against Fur Factory Farming: A Scientific Review of Animal Welfare Standards and ‘WelFur’”, kurį visą perskaityti galite: http://www.furfreealliance.com/wp-content/uploads/2015/11/Case-against-fur-farming.pdf