auGalybė: augalinis maistas kiekvienoje Lietuvos kavinėje

Yra keli pagrindiniai aktyvizmo keliai siekiant sumažinti gyvūnų išnaudojimo mastus ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Tai gali būti šviečiamoji veikla – renginių organizavimas, informacijos sklaida žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, reklaminių plakatų afišavimas – kuria siekiama suteikti informacijos ir motyvuoti pokyčiams atskirus visuomenę sudarančius individus. Kai kurie gyvūnų gynėjai apsiriboja ir teigia, jog nereikia masinio informavimo priemonių – užtenka kiekvienam asmeniškai įtikinti po vieną žmogų neremti gyvūnus išnaudojančių pramonių ir po keliolikos metų gyvūnų išnaudojimas baigsis. Tačiau vien to neužtenka. Reikia keisti sistemas, turinčias platesnio masto įtakos gyvūnams, pavyzdžiui, verslus. Gyvūnų teisių organizacijų iš viso pasaulio patirtis rodo, kad kampanijos, siekiančios paskatinti verslus tapti draugiškesniais gyvūnams, yra vienos sėkmingiausių, ir svarbios, pavyzdžiui, vištų gerovei.

„Rise“ sušiai

„Rise“ sušiai „Yasai“

(daugiau…)

Milijonai vištų skerdžiamos vis dar sąmoningos

Spalį išleistame The Huffington Post straipsnyje teigiama, kad JAV kasmet paskerdžiami milijonai vis dar sąmoningų vištų. Tikėtina, kad šie duomenys tinka ir Lietuvai, nes mūsų šalyje paprastai naudojami tie patys vištų svaiginimo ir skerdimo būdai.

Vištos sudaro 95 % maistui auginamų bei nužudomų gyvūnų Jungtinėse Amerikos Valstijose (Lietuvoje – 93 %). Jos yra vienos labiausiai engiamų iš fermose laikomų gyvūnų visame pasaulyje. Anot straipsnio, apytiksliai 9 milijardai vištų kasmet paskerdžiamos maistui vien JAV. Prieš perpjaunant gerkles paukščiai yra pakabinami už kojų (dėl to dažnai jos lūžta), o po to konvejeris juos veža per vandenį su tekančia elektros srove – šie svaiginimo ir žudymo būdai naudojami ir Lietuvos pramoninėse fermose. Teoriškai tai turėtų apsvaiginti gyvūnus bei sumažinti jų kentėjimą, bet stebėdami vištų smegenų veiklą mokslininkai pastebi, kad šie gyvūnai patiria skausmą net du kartus: pirmiausia gaudami paralyžuojantį elektros šoką, kuris sukelia toninių raumenų traukulius; antrą kartą – kai jų gerklės yra jėga stumiamos prie aštraus peilio. Tai reiškia, kad dešimtys milijonų vištų yra skerdžiamos jausdamos skausmą.

chicken_hanging_machine

(daugiau…)

24 ES parlamento nariai reikalauja, kad Europa pereitų prie augalinės mitybos dėl aplinkosaugos priežasčių

Tai tikriausiai geriausios šių metų naujienos iš Europos! 24 ES parlamento nariai pasirašė laišką Europos Komisijos prezidentui, reikalaudami gyvulininkystės ribojimo ir augalinės mitybos skatinimo.

Siuntėjai laiške pabrėžė būtinybę sumažinti vartojimo lygį mažiausiai 30-čia procentų iki 2030-ųjų metų. Tai padėtų pasiekti neseniai nustatytus tikslus klimato srityje, sumažinti upių baseinus sekinantį gėlo vandens poreikį ir sumažinti sunkių lėtinių sveikatos problemų, kurias sukelia mėsa ir pieno produktai, skaičių.

f0308f3802

(daugiau…)

Žuvys jaučia ir supranta?

Neretai žmonės, teigiantys, jog nevalgo mėsos, iš aplinkinių išgirsta klausimą – „o ar valgai žuvį?“ Kažkodėl visuomenėje vyrauja įsitikinimas, jog žuvys yra ypatingai menkai išsivystę gyvūnai. Visgi, moksliniai tyrimai rodo priešingai – žuvys yra socialūs bei protiniais gebėjimais pasižymintys sutvėrimai.

Šių metų gegužės mėnesį žurnalas Royal Society Open Science publikavo straipsnį, kuriame aprašomas fermose auginamų žuvų mokslinis tyrimas. Tirtos žuvys, kurios, lyginant su kitomis, buvo išoriškai mažiau išsivysčiusios ir nuolat leisgyvės plaukiodavo akvariumo paviršiuje – tokios žuvys sudarė iki ketvirtadalio visos tirtos populiacijos. Tyrime buvo išaiškinta, jog jų elgesys bei smegenyse vykstantys cheminiai procesai yra bemaž identiški kaip ir žmonių, kurie patiria didelį stresą ar serga depresija. Šioms žuvims buvo reikšmingai padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis ir serotonerginis aktyvumas, kuris yra susijęs su chronišku stresu. Fermose auginamos žuvys dėl neįprastų aplinkos sąlygų kenčia panašiai kaip ir pramoninėse fermose auginamos vištos ar kiaulės. Tuo lengva įsitikinti patiems – prekybos centrų akvariumuose neretai galima rasti leisgyvių, apšiurusiais žvynais ar net rimtesnių sužalojimų turinčių žuvų.

f1-large

a) Sveika Atlantinė lašiša; b) Normaliai neužaugusi lašiša

(daugiau…)

Su šventėmis!

Šie metai mūsų organizacijai buvo kaip niekada aktyvūs. Jautėme didžiulį palaikymą ir savanorių pagausėjimą. Kai kurie žmonės prie „Tuščių narvų“ prisideda savo laiku ir darbu, kiti pinigais ar daiktais, treti aktyviai dalinasi mūsų informacija. Ir visa tai yra labai reikalinga sėkmingai organizacijos veiklai. Dėl to šis įrašas skirtas jums, mūsų rėmėjai! Be jūsų pagalbos mes negalėtume siekti tuščių narvų, todėl nuoširdžiai dėkojame už jūsų laiką, pastangas, finansinę paramą. Kartu mes stiprūs. Gyvūnus išnaudojančios pramonės bijo vieningai veikiančių žmonių, jos bijo socialinių medijų, per kurias tiesą apie gyvūnų išnaudojimą atskleidžiantis video gali gauti milijonus peržiūrų per kelias valandas, jie bijo protestų, atkreipiančių dėmesį į gyvūnus. Tad norime jūsų paprašyti ir toliau aktyviai dalyvauti gyvūnų teisių veikloje. Kad ir kokią formą pasirenkate, kad ir kiek laiko galite skirti, jūsų indėlis reikalingas. Padarykime, kad 2017-ieji būtų dar geresni gyvūnų teisių judėjimui Lietuvoje!

aciu

„Tuščių narvų“ komanda

 

Kaip padėti žuvims parduotuvėse?

Pamatėte žiauriomis sąlygomis parduotuvėse laikomas žuvis, bet nežinote, ką daryti? Šiek tiek pagerinti situaciją įmanoma ir čia pateikiame detalią instrukciją kaip tą padaryti.

1) Nufotografuokite arba nufilmuokite žuvų akvariumą.

Pasistenkite kadre pagauti sužeistas žuvis. Jeigu parduotuvės personalas ką nors jums sakys, praneškite, kad renkate įrodymus apie galimus gyvūnų gerovės, o gal net ir maisto saugos pažeidimus. Įstatymai nedraudžia fotografuoti ar filmuoti teisės pažeidimo. Net jei neišėjo padaryti nuotraukų, vis tiek galite pranešti apie situaciją – tiesiog sekite kitus žingsnius.

15631103_1208747769178664_393994917_o-1024x576

Nuotrauka daryta Druskininkuose 2016 gruodžio mėnesį.

(daugiau…)

Mano pirmoji diena skerdykloje

Faith, visą gyvenimą valgiusi mėsą, vieną dieną praleido dirbdama skerdykloje. Tą dieną ji tapo vegane ir nusprendė kovoti už visus gyvūnus. Tolimesnis tekstas – netaisyta, jaudinanti jos istorija, atsiųsta Vegan Australia organizacijai praėjus kelioms dienoms po apsilankymo skerdykloje.

Pirmoji diena:

O dieve! Atsiprašau už tai, kad siunčiu jums šią žinutę, bet visą laiką naudojau mėsą bei mėsos produktus ir niekada to labai nesureikšminau. Buvau bedarbė jau daugiau nei du metus ir galiausiai gavau darbą skerdykloje. Apie tai irgi per daug negalvojau, tik jaučiau palengvėjimą, kad pagaliau turiu darbą. Bet jis tęsėsi vieną dieną, nes aš negalėjau jo atlikti. Tai pats klaikiausias, siaubingiausias dalykas, kurį man teko patirti per visą savo gyvenimą! Ir jis yra vadinamas „humanišku“…

Skerdykla. Nuotrauka ©Animal Equality

(daugiau…)

4 būdai padėti gyvūnams Lietuvoje

Kiekvienas žmogus gali padėti gyvūnams. Taip, net didžiausias kepsnių ir kotletų mėgėjas gali prisidėti prie gyvūnų gerovės. Kiekvienas, kad ir mažas, žingsnis reiškia daug, kai jį žengia daug žmonių.  Siūlome pasižadėti kažkurį iš šių žingsnių žengti. O kadangi pasižadėjimai veikia geriausiai, kai kam nors apie juos pasakai, pabaigoje rasi pasižadėjimo formą, kurią Tau užpildžius, mes sužinosime , kad pasižadėjai pagerinti šį pasaulį. Taigi, pristatome 4 būdus kaip galima padėti mūsų šalies (ir ne tik!) gyvūnams.

keisk pasaulį

1. Nepirk ir nedėvėk gyvūnų kailio

Tai labai paprasta ir nereikalauja jokios investicijos, praradimo ar naujų įgūdžių. Turbūt nereikia išsamiai aiškinti, kad kailių fermos yra žiaurios ir tikra kančia jose įkalintiems gyvūnams. Jeigu dar nematei, čia gali rasti video iš Lietuvos kailių fermų.  (daugiau…)

Skerdyklų darbuotojai: dar viena mėsos industrijos auka

Kristina Mering yra sociologijos magistrantūros studentė Talino universitete (Estija). Ji atliko tyrimą apie skerdyklų darbuotojų požiūrį į gyvūnus ir jų pačių darbą didžiausioje Estijos skerdykloje. Savo darbą Kristina pristatė Europos gyvūnų teisių konferencijoje Varšuvoje šių metų liepos 30 d. Po jos kalbos, įžymaus tinklaraščio „The Vegan Strategist“ autorius Tobias Leenaert iš jos paėmė interviu.

Tobias Leenaert: Kas paskatino tave atlikti šį tyrimą?

Kristina Mering: Šis tiriamasis projektas buvo mano sociologijos bakalauro  studijų dalis. Pasirinkau temą apie skerdyklų darbuotojus, nes ji atrodė turinti įdomios medžiagos tyrimui. Taip pat aš norėjau suprasti, kaip šie žmonės susitvarko su tokiu smurtinio pobūdžio darbu. Man tai atrodė puikus būdas suprasti žmogaus ir gyvūno santykius platesniu mastu.

pork-slaughterhouse

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(daugiau…)

Kas laukia vištų Lietuvoje?

Gruodžio 1 dieną didžiausia pasaulyje viešbučių grupė IHG* paskelbė, kad iki 2025 nebenaudos narvuose laikomų vištų kiaušinių. Prieš mėnesį tą pačią žinią paskelbė prekybos centras Lidl. Vienas po kito didžiuliai verslai atsisako naudoti žiauriu būdu išgaunamus kiaušinius. JAV, Vakarų Europos šalyse didžioji dalis maistui kiaušinius naudojančios rinkos jau atsisakė narvuose augintų vištų kiaušinių. Gyvūnų gerovės aukštinimo tendencija ateina ir į Lietuvą. Ką tai reiškia vištoms ir kiaušinių verslui?

IHG atsisako narvuose augintų vištų kiaušinių paskatinti Open Wing Alliance

IHG atsisako narvuose augintų vištų kiaušinių paskatinti Open Wing Alliance

(daugiau…)