4 būdai padėti gyvūnams Lietuvoje

Kiekvienas žmogus gali padėti gyvūnams. Taip, net didžiausias kepsnių ir kotletų mėgėjas gali prisidėti prie gyvūnų gerovės. Kiekvienas, kad ir mažas, žingsnis reiškia daug, kai jį žengia daug žmonių.  Siūlome pasižadėti kažkurį iš šių žingsnių žengti. O kadangi pasižadėjimai veikia geriausiai, kai kam nors apie juos pasakai, pabaigoje rasi pasižadėjimo formą, kurią Tau užpildžius, mes sužinosime , kad pasižadėjai pagerinti šį pasaulį. Taigi, pristatome 4 būdus kaip galima padėti mūsų šalies (ir ne tik!) gyvūnams.

keisk pasaulį

1. Nepirk ir nedėvėk gyvūnų kailio

Tai labai paprasta ir nereikalauja jokios investicijos, praradimo ar naujų įgūdžių. Turbūt nereikia išsamiai aiškinti, kad kailių fermos yra žiaurios ir tikra kančia jose įkalintiems gyvūnams. Jeigu dar nematei, čia gali rasti video iš Lietuvos kailių fermų.  (daugiau…)

Skerdyklų darbuotojai: dar viena mėsos industrijos auka

Kristina Mering yra sociologijos magistrantūros studentė Talino universitete (Estija). Ji atliko tyrimą apie skerdyklų darbuotojų požiūrį į gyvūnus ir jų pačių darbą didžiausioje Estijos skerdykloje. Savo darbą Kristina pristatė Europos gyvūnų teisių konferencijoje Varšuvoje šių metų liepos 30 d. Po jos kalbos, įžymaus tinklaraščio „The Vegan Strategist“ autorius Tobias Leenaert iš jos paėmė interviu.

Tobias Leenaert: Kas paskatino tave atlikti šį tyrimą?

Kristina Mering: Šis tiriamasis projektas buvo mano sociologijos bakalauro  studijų dalis. Pasirinkau temą apie skerdyklų darbuotojus, nes ji atrodė turinti įdomios medžiagos tyrimui. Taip pat aš norėjau suprasti, kaip šie žmonės susitvarko su tokiu smurtinio pobūdžio darbu. Man tai atrodė puikus būdas suprasti žmogaus ir gyvūno santykius platesniu mastu.

pork-slaughterhouse

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(daugiau…)

Kas laukia vištų Lietuvoje?

Gruodžio 1 dieną didžiausia pasaulyje viešbučių grupė IHG* paskelbė, kad iki 2025 nebenaudos narvuose laikomų vištų kiaušinių. Prieš mėnesį tą pačią žinią paskelbė prekybos centras Lidl. Vienas po kito didžiuliai verslai atsisako naudoti žiauriu būdu išgaunamus kiaušinius. JAV, Vakarų Europos šalyse didžioji dalis maistui kiaušinius naudojančios rinkos jau atsisakė narvuose augintų vištų kiaušinių. Gyvūnų gerovės aukštinimo tendencija ateina ir į Lietuvą. Ką tai reiškia vištoms ir kiaušinių verslui?

IHG atsisako narvuose augintų vištų kiaušinių paskatinti Open Wing Alliance

IHG atsisako narvuose augintų vištų kiaušinių paskatinti Open Wing Alliance

(daugiau…)

Kyla augalinio pieno pardavimai

Neseniai pasaulinės rinkos tyrėjai „Allied Market Research“ publikavo pranešimą, kuriame teigia, jog pieno alternatyvų pardavimai per ateinančius šešis metus pasieks 21.7 milijardą dolerių. 

Tyrėjai teigia, jog kova su viršsvoriu yra pagrindinė priežastis dėl kurios didelis kiekis šiaurės amerikiečių šalina pieno produktus iš savo raciono. Šis pieno produktų atsisakymas įgauna pagreitį: nuo 1970-ųjų karvių pieno suvartojimas JAV nukrito 40%, tuo tarpu pieno alternatyvų pardavimai pakilo 30% nuo 2011-ųjų metų. 

Augaliniai pienai

Augaliniai pienai

(daugiau…)

Kiek gyvūnų nužudoma Lietuvoje?

Gyvūnai mūsų visuomenėje yra nematomi. Jie auginami už aukštų pramoninės gyvulininkystės fermų sienų ir slepiami nuo visuomenės akių, nes žmonės, besipelnantys iš gyvūnų kančios nenori, kad visuomenė sužinotų tiesą apie gyvūnų auginimo sąlygas. Už šių sienų kiekvienais metais Lietuvoje nužudoma milijonai jausmus ir skausmą jaučiančių individualių būtybių (pasaulyje – 77 milijardai sausumos gyvūnų vien maistui; jeigu skaičiuosime ir vandens gyvūnus, šis skaičius išauga dar kelis kartus).

ferma

Audinių ferma Lietuvoje. 

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per 2015 metus Lietuvoje papjauta 49 000 000 viščiukų broilerių, beveik 470 000 kalakutų; paskersta 175000 galvijų (karvių, bulių, veršelių), daugiau nei 800 000 kiaulių; 6 000 avių bei 1 400 arklių. 2015 metais kailiams nužudyta apie 2 000 000 kailinių gyvūnų – audinių, lapių, šinšilų. 

(daugiau…)

Tyrimas: mėsos suvartojimas susijęs su trumpesne gyvenimo trukme

Teigiamą veganiškos mitybos įtaką mus supančiai aplinkai būtų sunku pervertinti: ji padeda apsaugoti gyvūnus nuo nereikalingų kančių bei netinkamos priežiūros, užtikrinti mūsų vertingų natūraliųjų išteklių išsaugojimą bei sulėtinti neišvengiamai vykstančią aplinkos taršą.

Be viso to, naujas tyrimas taip pat atskleidžia, kad veganiška mityba taip pat gali prailginti ir žmonių gyvenimo trukmę.

fruits

(daugiau…)

67% lietuvių nepritaria kailių fermoms

Naujausios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis net 67% lietuvių mano, kad auginti ir žudyti laukinius gyvūnus (lapes, audines, kitus) dėl kailio nėra priimtina. Tai net 9% daugiau nei prieš 6 mėnesius atliktos apklausos duomenimis! 

67% lietuvių nepritaria kailių fermoms

67% lietuvių nepritaria kailių fermoms

Šių metų lapkričio 4-11 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 19-oje miestų ir 24-iuose kaimuose. Rezultatai rodo, jog 66.6% Lietuvos gyventojų gyvūnų auginimą ir žudymą dėl kailio laiko nepriimtinu. Analogiškos apklausos, atliktos prieš pusę metų, duomenimis taip galvojo 58% gyventojų. (daugiau…)

Europiečiai kailių industriją vertina neigiamai

Vis daugiau žmonių sutinka, jog kailiniai kaip šiuolaikiniam žmogui nebūtinas gaminys visiškai nepateisina nuolatinio gyvūnų kentėjimo kailių ūkiuose. Visuomenės opozicija kailinių žvėrelių auginimui bei pakitęs požiūris į gyvūnus duoda vaisių: vis daugiau Europos šalių keičia įstatymus kailinių žvėrelių labui. Kailių fermos jau yra uždraustos Austrijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Kroatijoje, Nyderlanduose, Makedonijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Belgijos Valonijos ir Briuselio regionuose.

Viešosios nuomonės apklausos Europoje

Viešosios nuomonės apklausos Europoje*

(daugiau…)

5 priežastys, kodėl lauko reklama yra veiksminga priemonė kovoje už gyvūnų teises

1. Lauko reklamą pamato labai daug žmonių

Daugybė žmonių, kurie pamatys lauko reklamas, kitu būdu nesusidurtų su gyvūnų teisių/apsaugos žinute. Tokia reklama leidžia pasiekti žmones, kurie neseka gyvūnų teisių organizacijų socialiniuose tinkluose, nėra matę vaizdų iš kailių fermų ar skaitę apie nepateisinamas gyvūnų auginimino sąlygas jose. Tai vienintelis būdas pasiekti platesnį gyvūnų problemoms neabejingų žmonių ratą.

2. Lauko reklama nekonfrontuoja

Pamatęs lauko reklamą žmogus nesusiduria su spaudimu keisti nuomonę, kuris dažniausiai yra neveiksmingas. Žmogus gali ramiai apsvarstyti reklamos žinutę ir priimti nuomonę ar netgi ją pakeisti pats be jokio spaudimo iš išorės.

Lauko reklama prieš kailinius

Lauko reklama prieš kailinius

(daugiau…)